Santrauka Padidėjusią kardiometabolinę riziką turintys asmenys skundžiasi prastesne gyvenimo kokybe, dažniau serga depresija ir susiduria su nerimo sutrikimais. Vienas iš plačiausiai nagrinėjamų metodų, galinčių pagerinti šių asmenų psichoemocinę būseną ir gyvenimo kokybę, yra medicinos personalo prižiūrimų ir savarankiškai atliekamų fizinių treniruočių taikymas.
Tyrimo tikslas – apžvelgti mokslinius tyrimus, nagrinėjančius padidėjusios kardiometabolinės rizikos asmenų psichoemocinės būsenos ir gyvenimo kokybės pokyčius dalyvaujant įvairiai prižiūrimose fizinių treniruočių programose.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta 33 mokslinių straipsnių, publikuotų 2013–2022 metais, apžvalga. Straipsnių buvo ieškoma PubMed ir Cochrane Library duomenų bazėse, paieškai naudojant šiuos angliškus žodžius: metabolic syndrome, diabetes, obesity, physical activity, mental health, health-related quality of life.
Rezultatai. Remiantis apžvelgtais moksliniais straipsniais buvo nustatyta, kad padidėjusios kardiometabolinės rizikos asmenų, dalyvaujančių savarankiškose ir medicinos personalo prižiūrimose fizinių treniruočių programose, gyvenimo kokybė gerėja, tačiau treniruočių poveikis depresijos ir nerimo simptomams nėra vienareikšmis. Rezultatai, vertinant medicinos personalo ar sporto trenerių prižiūrimų fizinių treniruočių įtaką 2 tipo cukriniu diabetu (CD) sergančių asmenų depresijos simptomams, yra prieštaringi, o jų poveikis metabolinį sindromą (MetS) turinčių asmenų nerimo simptomams nėra pakankamai ištirtas. Savarankiškai atliekamų fizinių treniruočių poveikį nerimui tarp 2 tipo CD sergančių ir nutukusių asmenų taip pat reikia tirti toliau.
Išvados. Tiek savarankiškos, tiek medicinos personalo prižiūrimos fizinės treniruotės teigiamai veikia padidėjusios kardiometabolinės rizikos asmenų gyvenimo kokybę. Vertinant šios populiacijos depresijos ir nerimo simptomų pokyčius atliekant savarankiškas ir prižiūrimas fizines treniruotes, pateikiami prieštaringi rezultatai, kuriuos reikia tirti detaliau.
