Santrauka
Darbo tikslas. Nustatyti ir įvertinti moterų, persirgusių krūties vėžiu, gyvenimo kokybę, palyginti ją su kitų lokalizacijų vėžį persirgusių asmenų gyvenimo kokybe ir apžvelgti literatūrą.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos nariai, kurie atsakė į „Suaugusiųjų, išgyvenusių vėžį, gyvenimo kokybės“ anketos 7 demografinių duomenų ir 47 gyvenimo kokybės klausimus.
Tyrimo rezultatai. Iš 1 019 apklaustųjų, pasiekusių vėžio remisiją, 389 išgyveno krūties vėžį. Krūties vėžį išgyvenusios moterys daugiausia patyrė vėžio naudos, vėžio pasikartojimo baimės, nuovargio. Lyginant su asmenimis, sirgusiais kitų sričių vėžiu, krūties vėžį išgyvenusios moterys surinko daugiau balų finansinių, išvaizdos problemų, neigiamų jausmų, sunkumų šeimoje, vėžio naudos kategorijose. Pastebėta statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tarp amžiaus ir nuovargio, finansinių problemų, kognityvinių funkcijų sutrikimo, neigiamų jausmų, vėžio pasikartojimo baimės, seksualinių problemų, skausmo, išvaizdos. Didžiausią klausimyno įvertį surinko 36–50 metų moterys, mažiausią – vyresnės kaip 65 metų. Moterys, patiriančios remisiją iki 1 metų, vėžio naudą vertino mažiausiai, o remisiją patiriančios daugiau nei 10 metų – labiausiai. Moterų gyvenimo kokybė pagal daugelį kategorijų buvo prastesnė nei vyrų. Šis skirtumas itin ryškus kokybę įvertinus vėžiui specifine skale: moterų balų vidurkis – 48 iš 112, vyrų – 39 iš 112.
Išvados. Krūties vėžį išgyvenusios moterys daugiausia juto vėžio naudos, vėžio atsinaujinimo baimės bei nuovargio. Vyresnių moterų gyvenimo kokybė buvo geresnė nei jaunesnių. Moterų, persirgusių krūties vėžį, gyvenimo kokybė buvo prastesnė nei asmenų, persirgusių kitų lokalizacijų vėžiu, jos juto daugiau finansinių, išvaizdos problemų, neigiamų jausmų, sunkumų šeimoje bei vėžio naudos.
