Santrauka
Darbo tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą apie prieširdžių virpėjimo diagnostikos ir gydymo iššūkius, kylančius dirbant su vyresnio amžiaus pacientais.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis paieškos užklausų sudarymu pagal PICO metodiką tarptautinėse PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse. Atlikus pirminę atranką neribojant laikotarpio, rasta 4201 publikacija, tačiau dėl straipsnių įtraukimo kriterijų neatitikimo išsamiai apžvalgai palikta 14 publikacijų.
Tyrimo rezultatai. Prieširdžių virpėjimo diagnostiką vyresnio amžiaus pacientams sunkina atipinis ligos pasireiškimas, simptomų variabilumas, polifarmacija ir gretutinių ligų gausa. Vėlyva prieširdžių aritmijos diagnostika turi stiprią neigiamą įtaką pacientų gyvenimo kokybei bei didina grėsmingų komplikacijų riziką. Vis dėlto net laiku diagnozavus prieširdžių virpėjimą medicinos specialistai susiduria su iššūkiais gydant vyresnio amžiaus pacientus: gydymui įtakos turi didesnė šių pacientų kraujavimo rizika, dažniau pasireiškiantis nepageidaujamas vaistų poveikis ir didesnė komplikacijų tikimybė atliekant intervencines procedūras.
Išvados. Holistinis požiūris į pacientą ir visapusiškas prieširdžių virpėjimo valdymas yra būtinas, siekiant užtikrinti ligos simptomų kontrolę ir išvengti komplikacijų. Tai apima ne tik medikamentinį gydymą antikoaguliantais ir antiaritminiais vaistais, bet ir pacientų fizinės bei socialinės gerovės palaikymą, reguliarią rizikos veiksnių kontrolę ir nuolatinį pacientų švietimą. Tokia priežiūra padeda gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir optimizuoti sveikatos priežiūros išteklius vykstant aktyviai demografinei kaitai.
