Žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) infekuotų vaikų priežiūros optimizavimo perspektyvos Lietuvoje

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2018,
t. 20,
Nr. 1,
p. 79 -
83

Pasaulyje siaučiant AIDS epidemijai, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje vaikų susirgimai ŽIV infekcija yra gana reti. Daugelį metų Lietuvoje vaikų ŽIV infekcijos tema apskritai nebuvo itin aktuali, tačiau pastarųjų kelerių metų tendencijos rodo, kad ŽIV epidemiologinė situa­cija keičiasi. Lietuvoje pradėjus didėti ŽIV infekuotų moterų skaičiui, atsiranda vis naujų įgimtos ŽIV infekcijos atvejų. Perinatalinis perdavi­mas yra pagrindinis vaikų ŽIV infekcijos plitimo kelias Lietuvoje, todėl siekiant suvaldyti ŽIV infekcijos plitimą pediatrinėje populiacijoje būti­na imtis visų įmanomų perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktikos prie­monių. Svarbu tai, kad įgyvendinti šias priemones itin sudėtinga, kai susiduriama su socialinės rizikos grupėms priklausančiomis moterimis, todėl būtina stiprinti pažeidžiamiausių visuomenės narių socialinę prie­žiūrą.

Per pastaruosius dešimt metų požiūris į ŽIV infekcijos gydymą pa­laipsniui keitėsi. Šiuo metu daugelis pasaulio šalių priėmė naują, vadinamąją revoliucinę, gydymo strategiją, kurios esmė - visų ŽIV infekuo­tų asmenų gydymas, nepriklausomai nuo jų CD4 ląstelių skaičiaus. įro­dyta, kad ankstyva antiretrovirusinė terapija stipriai pagerina ŽIV infe­kuotų asmenų sveikatos būklę. Lietuvoje iki šiol yra taikomos senos, šiuolaikinių Europos standartų neatitinkančios ŽIV ligos gydymo gai­rės, todėl jas būtina keisti. Pediatrinės populiacijos pacientų gydymas išryškino ne tik naujų gydymo gairių svarbą, bet ir iškėlė daug kitų iššū­kių, kuriuos būtina spręsti siekiant pagerinti ŽIV infekuotų vaikų gyve­nimo kokybę ir ilgalaikę sveikatą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos šiuo­laikinės vaikų ŽIV infekcijos priežiūros perspektyvos mūsų šalyje.

© 2020, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija