VAIKŲ GRIPAS: DU SEZONAI, DU GRIPO TIPAI – SANTAROS KLINIKŲ VAIKŲ LIGONINĖS DUOMENYS

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2020,
t. 22,
Nr. 2,
p. 68 -
73

Santrauka

Įvadas. Nėra aprašyta gripo A ir gripo B skirtingų specifinių klinikinių požymių, tačiau manoma, kad gripas A sukelia sunkesnės eigos ligą nei gripas B.

Tyrimo tikslas. Nustatyti galimus klinikinių požymių ir rutininių laboratorinių rezultatų skirtumus tarp gripo A ir B bei gripo tipo įtaką ligos eigai.

Metodai. Retrospektyvusis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Surinkti duomenys (demografiniai, klinikiniai, laboratoriniai) vaikų, kuriems per 2016–2017 ir 2017–2018 metų gripo sezoną laboratoriniu būdu buvo patvirtintas gripas.

Rezultatai. Į tyrimą įtraukti 655 vaikų duomenys, iš jų 355 (54,2 %) berniukų. Išanalizuoti ir palyginti 2016–2017 metų šaltojo sezono gripo A ir 2017–2018 metų gripo B duomenys. Vidutinis amžius 6,25 ± 2,1 metų: gripo A – 5,5 ± 4,5, gripo B – 7,2 ± 4,3. Dominuojantys simptomai buvo karščiavimas (647 (98,8 %)), kosulys (387 (59.1%)) ir rinorėja (302 (46,1 %)). Gripo B grupėje dažniau pasitaikė viduriavimas, pilvo skausmas, mialgija, galvos skausmas. Komplikacijos dažnesnės gripo A grupės (82 (55,4 %)) ir vyresniems nei 12 metų vaikams (28/112 (25 %)). Hospitalizuoti 159 (24,3 %) vaikai, iš jų dėl gripo A 56,6 % vaikų.

Išvados. Sergamumas gripu A mažėja didėjant vaiko amžiui, o sergamumas gripu B didėja iki 12 metų (p = 0,00). Klinikinių simptomų pasireiškimo, komplikacijų ir hospitalizacijos skirtumai tarp gripo A ir B grupių nebuvo statistiškai reikšmingi.

© 2023, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija