Įvadas. Nepaisant tyrimais nustatyto ryšio tarp metabolinio sindromo ir hiperurikemijos, konkrečių maisto produktų vartojimo ir mitybos įpročių įtaka šlapimo rūgšties koncentracijai kraujyje nėra aiški.Tyrimo tikslas - išsiaiškinti sąsajas tarp šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje ir valgymo įpročių, tiriant didelę grupę pacientų, kuriems nustatytas metabolinis sindromas.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Šiame skerspjūvio (angl. cross-sec- tional study) tyrime dalyvavo 709 asmenys, kuriems metabolinis sindromas diagnozuotas remiantis 2005 m. NCEP III modifikuotais kriterijais. Visi tiriamieji buvo suskirstyti į du pogrupius pagal šlapimo rūgšties koncentraciją kraujo serume ir lytį. Pacientams buvo atlikti biocheminiai šlapimo rūgšties, bendrojo cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio bei trigliceridų koncentracijos kraujo serume tyrimai. Tiriamųjų mityba įvertinta pagal anketą, sudarytą remiantis Choi ir kt. klausimynu.
Rezultatai. Vertinant pagal lytį, tiek didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (p < 0,001), tiek mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (p = 0,035) koncentracija buvo šiek tiek didesnė moterų, o vandens suvartojimas (p < 0,001) reikšmingai didesnis, palyginti su vyrais. Vyrų trigliceridų koncentracija (p < 0,001), mėsos (p < 0,001), baltymų (p = 0,014) ir alkoholio (p < 0,001) suvartojimas buvo reikšmingai didesni. Palyginus grupes pagal šlapimo rūgštį nustatyta, jog mažesnis pieno produktų vartojimas parodė silpną netiesioginę koreliaciją su šlapimo rūgšties koncentracijos padidėjimu kraujyje (r = -0,12; p < 0,001), o didesnis alkoholio vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su didesniu šlapimo rūgšties kiekiu (r = 0,16; p < 0,001).
Išvados. Remdamiesi statistiniais metodais įrodėme, kad pieno produktai, priešingai nei alkoholio vartojimas, galimai sumažina šlapimo rūgšties koncentraciją kraujo serume ir daro teigiamą įtaką hiperurikemijos kontrolei metaboliniu sindromu sergančių pacientų populiacijoje.
