Santrauka
Darbo tikslas. Išnagrinėti mokslinės literatūros duomenis apie oksidacinio streso poveikį alerginių dermatitų eigai, ypatingą dėmesį skiriant atopiniam dermatitui.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinės literatūros paieška ir analizė atlikta naudojant PubMed medicininę duomenų bazę bei specializuotą paiešką sistemoje Google Scholar. Analizuoti 2014–2024 metų mokslinės spaudos duomenys. Atrinkti 152 straipsniai, analizei palikti 54 straipsniai anglų kalba, atsižvelgiant į prieinamumą, aktualumą, kalbą ir išleidimo datą.
Literatūros apžvalga. Oksidacinis stresas yra svarbus veiksnys alerginių dermatitų patogenezei ir progresavimui. Jis pasireiškia oksidantų susidarymu organizmo ląstelėse ir jų kaupimo bei neutralizacijos sutrikimais. Dažniausi oksidacinio streso oksidantai yra reaktyvios deguonies junginių molekulės, kurios dažniausiai yra vieno deguonies elektrono redukcijos produktas. Tiesioginį reaktyvių deguonies junginių poveikį galima įvertinti naudojant tokius biožymenis, kaip šlapimo 8-hidroksideoksigvanozinas, malondialdehidas, glutationas, glutationo disulfatas. Šie žymenys tiesiogiai koreliuoja su alerginio kontaktinio ir atopinio dermatito ligų sunkumu. Alerginis kontaktinis dermatitas yra IV tipo padidėjusio jautrumo imuninės sistemos reakcija į molekulę, kuri patenka ant įjautrintos odos. Atopinis dermatitas yra labiausiai paplitusi lėtinė uždegiminė odos liga, kuria sergant aktyvinamos imunines ląsteles, skatindamos padidėjusią imunoglobulino E gamybą. Alerginių dermatitų sukeltus simptomus galima slopinti įvairiais būdais, tačiau nedaug tyrimų nagrinėja, kaip gydyti oksidacinio streso sukeltą būklę. Oksidacinio streso įtaką alerginių dermatitų eigai slopina antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminai, fotoapsauga, kofermentas Q10, subalansuota mityba, melatoninas bei flavonoidai.
Išvados. Oksidacinis stresas atlieka svarbų vaidmenį alerginių dermatitų patogenezėje ir turi įtakos ligos būklės sunkumui ir progresavimui. Tai yra aktuali šiuolaikinių mokslinių tyrimų tema, nagrinėjami ir atrandami vis nauji biožymenys, darantys įtaką alerginių dermatitų eigai. Reikalingi tolesni tyrimai siekiant išsiaiškinti gydymo ir progresavimo ypatumus.
