Dializuojamų ligonių kraujagyslių kalkėjimui reikšmingi biožymenys: literatūros apžvalga

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2017,
t. 19,
Nr. 4,
p. 244 -
249

Galutinės stadijos inkstų nepakankamumu sergantiems ligoniams, gy­domiems pakaitine inkstų terapija, širdies ir kraujagyslių ligų ir bendro mirtingumo rizika yra daug didesnė, palyginti su bendra populiacija. Tradicinių rizikos veiksnių korekcija, sėkmingai sumažinusi mirtingu­mą ir sergamumą bendroje populiacijoje, hemodializuojamiems ligo­niams nebuvo susijusi su geresnėmis baigtimis, todėl pastaruoju metu vis daugiau dėmesio kreipiama į netradicinius, tik lėtine inkstų liga ser­gantiems asmenims būdingus rizikos veiksnius. Kalcio ir fosforo apykai­tos sutrikimai ir su jais susijęs kraujagyslių kalkėjimas vertinami kaip vieni svarbiausių sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų netradicinių rizikos veiksnių. Pakanka įrodymų, kad kraujagyslių kalkėjimas nėra pasyvus procesas. Vystantis ir progresuojant krauja­gyslių kalkėjimui, svarbios jį aktyvinančios ir stabdančios medžiagos bei jų pusiausvyros sutrikimas. Normaliomis sąlygomis egzistuoja pu­siausvyra tarp kalkėjimą aktyvinančių procesų ir jį stabdančių medžia­gų. Vystantis inkstų funkcijos nepakankamumui, o ypač pradėjus gydy­mą dializėmis, ši pusiausvyra smarkiai sutrikdoma. Dializuojamiems li­goniams kraujagyslių kalkėj imas yra dažna ir prognozę bloginanti kom­plikacija, todėl biožymenų tyrimai, galintys atskleisti šio pažeidimo priežastis, yra ypač svarbūs. Literatūros apžvalgoje aptariami pagrindi­niai šiuo metu tyrinėjami biožymenys, svarbūs dializuojamų ligonių kraujagyslių kalkėjimo vystymuisi.

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija