Fibroblastų augimo faktoriaus 23, matrikso gla baltymo ir naujai atsiradusių širdies ir kraujagyslių ligų sąsajos dializuojamiems ligoniams, anksčiau nesirgusiems šiomis ligomis: vieno centro kohortinis tyrimas

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2018,
t. 20,
Nr. 4,
p. 262 -
267

Įvadas. Galutinės stadijos inkstų nepakankamumu sergantiems ligoniams, gydomiems pakaitine inkstų terapija, širdies ir kraujagyslių ligų bei bendro mirtingumo rizika yra daug didesnė, palyginti su bendra populiacija. Ankstesniuose darbuose nustatėme, kad kraujagyslių kalkėjimas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką dializuojamiems ligoniams. Literatūros duomenimis, fibroblastų augimo faktorius 23 (FGF 23) ir matrikso Gla baltymas (MGP) gali būti svarbūs tiek kraujagyslių kalkėjimui, tiek ilgalaikėms dializuojamų ligonių baigtims. Galimos sąsajos tarp minėtų biožymenų bei širdies ir kraujagyslių ligų jau buvo nagrinėtos, tačiau dializėmis gydomi ligoniai į tyrimus nebuvo įtraukti.

Darbo tikslas. Įvertinti galimas sąsajas tarp biožymenų (FGF 23, MGP) ir naujai atsiradusių širdies ir kraujagyslių ligų dializuojamiems pacientams.

Tiriamieji ir metodai. Programinėmis dializėmis gydomi 75 pacientai buvo stebėti atliekant perspektyvųjį vieno centro tyrimą. įvertinus kraujagyslių kalkėjimą rentgeno metodu, surinkus klinikinius ir laboratorinius duomenis, ištyrus FGF 23 ir MGP kiekius kraujyje, ligoniai buvo stebėti ir jiems registruotos širdies ir kraujagyslių ligos. Detaliai analizei visi ligoniai buvo suskirstyti į dvi grupes: ligonių, kuriems širdies ir kraujagyslių ligos jau buvo nustatytos anksčiau, ir ligonių, kuriems šios ligos iki tyrimo nebuvo diagnozuotos.

Rezultatai. Nei biožymenų kiekis kraujyje, nei širdies echoskopijos rezultatai nesiskyrė lyginant ligonius, kuriems iš anamnezės buvo žinomos širdies ir kraujagyslių ligos, su ligoniais, kuriems tokių ligų nebuvo. Atskirai analizuodami grupę ligonių, kurie, anamnezės duomenimis, nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, nustatėme, kad santykinė šių ligų atsiradimo rizika buvo 5,5 karto didesnė, jei FGF 23 lygis buvo žemesnis nei 41 ng/l (p=0,008; 95 % PI 1,6-19,7), ir 5,9 karto didesnė, jei MGP buvo žemesnis nei 1,64 ng/ml (p=0,006; 95 % PI 1,7-21).

Išvados. Mažas FGF 23 ir MGP kiekis dializuojamų ligonių kraujyje buvo susijęs su didesne rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija
randomness