Cholesterolio išnašos geba ir laboratorinių jos vertinimo metodų apžvalga

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2019,
t. 21,
Nr. 4,
p. 181 -
186
Santrauka
 
Atvirkštinė cholesterolio pernaša yra svarbus mokslinių tyrimų objektas nuo 1975 m., kai buvo paskelbta didelio tankio lipoproteinų (DTL)
hipotezė, kurioje teigiama, kad DTL koncentracijos plazmoje sumažėjimas gali lemti greitesnį aterosklerozės vystymąsi bei nuo jos priklausomą išeminę širdies ligą, sutrikdydamas cholesterolio šalinimą iš arterijų sienelių. Dėl tuometinių metodų apribojimų tyrimų rezultatai, kurie patvirtina hipotezę, buvo paremti DTL cholesterolio koncentracijos, o ne DTL dalelių koncentracijos vertinimu. Dėl šios priežasties DTL cholesterolio koncentracija, bet ne DTL koncentracija tapo aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo žymeniu. Per paskutinius dvidešimt metų atlikti moksliniai tyrimai pateikė duomenų, kurie leidžia daryti prielaidą, jog DTL cholesterolio koncentracija nėra tinkamiausias šių ligų rizikos vertinimo žymuo. Pradėjus ieškoti šio reiškinio priežasčių iškilo DTL funkcinių tyrinėjimų poreikis. Juos atliekant nustatyta, jog DTL dalelių vykdoma cholesterolio išnaša iš periferinių audinių ląstelių gali būti įvertinta kiekybiškai ir šis dydis pavadintas cholesterolio išnašos geba. Atliekant cholesterolio išnašos gebos mokslinius tyrimus išaiškėjo, jog šis dydis tikėtinai yra nepriklausomas aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos žymuo, suteikiantis papildomos informacijos apie cholesterolio homeostazę. Pastaruoju metu kuriami cholesterolio išnašos gebos vertinimo metodai, tačiau kol kas jų standartizacija yra sudėtinga, o gautų rezultatų variabilumas didelis dėl naudojamų skirtingų komponentų. Šiuos metodus svarbu tobulinti siekiant sukurti kasdieniame klinikinių laboratorijų darbe prieinamus cholesterolio išnašos gebos vertinimo metodus, kurie leistų atlikti didesnius populiacinius tyrimus ir nustatyti tikrąjį cholesterolio išnašos gebos potencialą vertinant individualią aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.


 

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija