Šiame straipsnyje apžvelgiamas cigarečių rūkymo poveikis įvairių aterosklerozės patogenezės grandžių žymenims. Cigarečių rūkymas ir buvimas aplinkoje, kurioje rūkoma (pasyvus rūkymas), yra reikšmingas aterosklerozės rizikos veiksnys. Rūkymo sukelta širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra tiesiogiai susijusi su surūkomų cigarečių skaičiumi ir su rūkymo trukme. Rūkymas širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina veikdamas įvairiais mechanizmais, skatinančiais aterosklerozės vystymąsi, kraujagyslių pažeidimą, endotelio disfunkciją ir trombozę. Rūkaliams nustatoma reikšmingai padidėjusi uždegimo žymenų koncentracija, padidėjęs leukocitų skaičius, kraujagyslinių ląstelių adhezijos molekulių-1 (VCAM-1) ir tarpląstelinių adhezijos molekulių-1 (ICAM-1) koncentracija. Rūkymas sukelia oksidacinį stresą, todėl rūkaliams randama didesnė oksiduotų mažo tankio lipoproteinų, malondialdehido ir F2-izoprostonų koncentracija bei sumažėjęs antioksidacinis pajėgumas. Rūkymas neigiamai veikia lipoproteinų apykaitą - didina bendrojo cholesterolio, triacilglicerolio koncentraciją ir mažina didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją. Jis sutrikdo protrombozinį ir anti- trombozinį balansą, dėl to padidėja krešumas ir kraujo klampumas. Rūkaliams dažniau pasireiškia atsparumas insulinui, taip pat jų homocis- teino koncentracij a yra reikšmingai didesnė nei nerūkančių žmonių. Rūkymo poveikis įvairiems biožymenims dažnai yra ne tik trumpalaikis, bet ir ilgalaikis lėtinis. Metus rūkyti daugelis biožymenų po tam tikro laiko grįžta į normą, tačiau kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, padidėjusi uždegimo žymenų koncentracija, išlieka net ir neberūkant daugelį metų.
