Darbo tikslas. Išanalizuoti vaikų vitamino D koncentracijos kraujo serume duomenis, palyginti tyrimų rezultatus tarp lyčių, amžiaus grupių bei metų laikų.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanalizuoti 1354 vaikams 2011-2015 metais Vaikų ligoninėje, VŠĮ VULSK filiale atliktų vitamino D (25-hidroksicholekalciferolio) koncentracijos kraujo serume tyrimų rezultatai. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: I grupę sudarė vaikai iki 2 metų, II grupę - vyresni nei 2 metų vaikai.
Tyrimo rezultatai. Iš 1354 tiriamųjų vaikams iki 2 metų atlikta 47,5 % (643), o 2-18 metų vaikams - 52,5 % (711) vitamino D koncentracijos kraujo serume tyrimų. Tik 29,5 % iki 2 metų ir 17,3 % vyresnių nei 2 metų vaikų nustatytos optimalios vit. D koncentracijos. Bendrai abiejose grupėse ryškus trukumas nustatytas 12,2 % tiriamųjų, trukumas - 21,1 %, suboptimali koncentracija- 16 %, optimali - 23,1 %, padidėjusi - 22,8 %, ryškiai padidėjusi - 4,4 %, toksinė - 0,4 %. Vit. D koncentracijos I ir II grupėse patikimai skyrėsi: 55,1 % I grupės tiriamųjųnustatyta padidėjusi vit. D koncentracija ir 15,4 % vitamino D stoka, o daugumai (80,1 %) II grupės tiriamųjų - šio vitamino stoka. Palyginus vitamino D koncentracijas tarp metų laikų, I grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta, o II grupėje vitamino D koncentracijos buvo statistiškai reikšmingai mažesnės pavasarį nei vasarą ir rudenį.
Išvados. Daugiau nei pusei (55 %) vaikų iki 2 metų nustatoma per didelė vit. D koncentracija, o 80 % vyresnių vaikų patiria nuolatinę jo stoką. Vit. D koncentracija nesiskyrė tarp lyčių ir tarp metų laikų I grupėje, o II grupėje nustatyta mažesnė šio vitamino koncentracija pavasarį. Siekiant užtikrinti optimalias vitamino D koncentracijas, būtina laikytis vitamino D papildų vartojimo gairių.
