Pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmės priklausomybė nuo moters amžiaus, kūno masės indekso ir antimiulerinio hormono koncentracijos prieš procedūrą

Tyrimo tikslas - įvertinti moters amžiaus, kūno masės indekso (KMI) bei antimiulerinio hormono (AMH) įtaką pastojimui po pagalbinio ap­vaisinimo (in vitro fertilizacijos (IVF) ir intracitoplazminės inseminacijos (ICSI)) procedūrų.

Tiriamosios ir metodai. Atliktas retrospektyvusis 2013-2015 m. Vaisingumo klinikoje atliktų 1 166 stimuliuotų ciklų tyrimas. Pacientes tyrėme atsižvelgdami į jų amžių, KMI ir AMH koncentraciją prieš apvai­sinimo procedūrą.

Rezultatai. Taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras pastojo 40,05 % moterų. Nustatyta, kad amžius ir KMI statistiškai reikšmingai koreliavo su pastojimo dažniu po IVF ir ICSI procedūrų (atitinkamai p=0,001 ir p=0,0001), o AMH kiekis nekoreliavo (p=0,264). Grupėje, suda­rytoje atsižvelgiant į KMI, daugiausiai buvo normalaus, o mažiausiai - nepakankamo svorio moterų. Vertinant AMH koncentraciją didžiausią dalį sudarė moterys, turinčios normalų AMH kiekį kraujo serume, o ma­žiausią - aukštą. Tyrime daugiausiai dalyvavo jaunesnės nei 35 metų mo­terys, o mažiausiai buvo vyresnių nei 40 metų. Geriausi rezultatai po pa­galbinio apvaisinimo procedūrų buvo normalaus kūno svorio (45,13 %), tu­rinčių normalų AMH kiekį (42,55 %) ir iki 35 metų amžiaus (44,71 %) mo­terų. Mažiausias pastojimo dažnis buvo nutukusių(8,42 %), turinčiųmažą AMH kiekį (28,57 %) ir vyresnių nei 40 metų amžiaus (17,02 %) moterų.

Išvados. Amžius ir KMI statistiškai reikšmingai koreliuoja su pas­tojimo dažniu po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, o AMH koncentra­cija kraujo serume tam įtakos neturi.