Santrauka
Įvadas. Tuberkuliozė - tai lėtinė infekcinė, tuberkuliozės mikobakterijų sukeliama liga, pažeidžianti įvairių amžiaus grupių asmenis. Vaisingo amžiaus moterų ir nėščiųjų sergamumas tuberkulioze pasaulyje didėja - didėja ir rizika naujagimiui nėštumo metu ar po gimimo susirgti tuberkulioze užsikrečiant nuo aktyvia ligos forma sergančios motinos ar namiškių. Nors bendras gyventoji sergamumas tuberkulioze Lietuvoje mažėja, šalis išlieka tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje, todėl ši problema tebėra aktuali. Įvairiose šalyse naujagimio ištyrimo ir priežiūros taktika po gimimo šiek tiek skiriasi. Svarbiausi aspektai - naujagimio ištyrimas po gimimo esant teigiamai epidemiologinei anamnezei, o jei yra indikacijų- naujagimio profilaktinis apsauginis gydymas, laiku atliekama kontrolė gydymo laikotarpiu ir BCG vakcinacija ar laikinas susilaikymas nuo jos.
Klinikiniai atvejai. Straipsnyje aprašomi du klinikiniai atvejai. Pirmasis klinikinis atvejis atspindi naujagimio ištyrimo ir gydymo taktiką esant plaučių tuberkuliozės atvejui artimoje naujagimio aplinkoje po gimimo. Antruoju klinikiniu atveju aptariama naujagimio ištyrimo ir gydymo bei aktyvaus stebėjimo gydymo metu taktika esant įgimtos tuberkuliozės įtarimui. Straipsnyje aprašyti klinikiniai atvejai atskleidžia, kad klinikinėje praktikoje kiekvienas atvejis yra individualus, skiriasi diagnostikos ir gydymo planas, todėl svarbu, kad pacientą stebėtų specialistas - vaikų pulmonologas (ftiziatras).
Išvados. Ankstyva nėščiųjų ir jų namiškių tuberkuliozės diagnostika ir gydymas daro teigiamą įtaką naujagimių sveikatai. Reikalingas budrumas, kad, anksti įtarus, diagnozavus ir pradėjus gydyti tuberkuliozę nėščiosioms ir vaisingo amžiaus moterims bei jų artimos aplinkos asmenims, būtų užkirstas kelias sunkioms naujagimių tuberkuliozės formoms ir jų sukeliamoms komplikacijoms ateityje.
