Akių ir nervų sistemos pažeidimas, susijęs su įtariama įgimta Zikos virusine infekcija: literatūros apžvalga

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2016,
t. 18,
Nr. 2,
p. 102 -
106

Zikos virusas priklauso Flavivirus genčiai, Flaviviridae šeimai; virusi­nės infekcijos sukėlėjas. Zikos virusą platina Aedes genčiai priklausan­tys uodai, kurie būna aktyvūs ryte ir vėlyvą popietę bei vakare, rezervu­aras nežinomas. Manoma, kad inkubacinis laikotarpis trunka kelias dienas. Zikos virusinės infekcijos eiga būna besimptomė (80 % pacientų) arba 2-7 dienas pasireiškia lengvi klinikiniai simptomai - karščiavi­mas, makulopapulinis bėrimas, konjunktyvitas, galvos, raumenų ir są­narių skausmas. Liga diagnozuojama taikant atvirkštinės transkripci­jos polimerazės grandininę reakciją. Šiuo metu Zikos virusinės infekci­jos etiopatogenezinio gydymo ir imunoprofilaktikos nėra. Visais nėštu­mo trečdaliais infekcijos agentas gali būti perduodamas vaisiui. Litera­tūroje nagrinėjamos sąsajos tarp Zikos viruso ir mikrocefalijos, kitų ner­vų sistemos anomalijų (tai ventrikulomegalija, lizencefalija, pachigirija, agirija, hidranencefalija, corpus callosum hipoplazija, padidėjęs subarachnoidinis tarpas, sumažėjusi smegenų mantija, smegenų kalcifikatai) bei mirtinų klinikinių baigčių. Aprašomi pastebėti akių pažeidimo požymiai, susiję su įtariama įgimta Zikos virusine infekcija: regos nervo pokyčiai (regos nervo disko hipoplazija su dvigubo žiedo požymiu, regos nervo disko blyškumas ir (ar) padidėjęs regos nervo disko dydis), gelto­nosios dėmės pakitimai (nedideli ar ryškūs pigmentiniai židiniai gelto­nojoje dėmėje ir (ar) geltonosios dėmės chorioretininė atrofija), rainelės koloboma, lęšiuko panirimas (subliuksacija), intraokuliniai kalcifikatai. Šiame straipsnyje, remdamiesi naujausiais literatūros duomenimis, ap­žvelgsime ir apibendrinsime akių, nervų sistemos pažeidimą, mirtinas klinikines baigtis, kurias nulėmė įtariama įgimta Zikos virusinė infekci­ja.

© 2020, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija