Santrauka
Darbo tikslas. Išanalizuoti lėtinio hepatito B (LHB) eigą ir antivirusinio gydymo skyrimo taktiką vaisingo amžiaus moteriai, įvertinti perinatalinės hepatito B viruso (HBV) infekcijos perdavimo riziką, pasekmes ir profilaktiką.
Darbo metodika. Darbe pristatomi du klinikiniai atvejai: LHB sergančios pacientės daugiau nei 20 metų trukmės stebėjimo ir gydymo duomenys bei LHB gydymas nėštumo metu ir jos sūnaus, vertikaliu keliu užsikrėtusio HBV infekcija, ligos duomenys. Atliktoje literatūros apžvalgoje išanalizuotos pagrindinės HBV infekcijos ir nėštumo sąveikos, nėščiųjų HBV infekcijos gydymo principai, perinatalinės HBV infekcijos rizika, pasekmės ir profilaktika.
Darbo aptarimas. Aprašyta fertilaus amžiaus moters, kuriai LHB diagnozuotas 22 metų amžiaus, ligos eiga, virusologinių tyrimų dinamika ir skirto antivirusinio gydymo rezultatai 2002–2024 m. laikotarpiu. Pacientė gydyta standartiniu interferonu alfa-2b ir lamivudinu, tačiau palaipsniui išsivystė atsparumas lamivudinui. 2008 m. pacientė pastojo. Dėl didelės HBV-DNR koncentracijos, ankstesnio nesėkmingo gydymo lamivudinu ir kitų antivirusinių vaistų neprieinamumo Lietuvoje antivirusinis gydymas nėštumo metu nebuvo skiriamas. Pacientė natūraliais takais pagimdė išnešiotą naujagimį, kuriam per pirmąsias 24 valandas po gimimo buvo įskiepyta hepatito B vakcina ir sušvirkštas specifinis hepatito B imunoglobulinas (HBIG), tačiau vėliau berniukui buvo diagnozuota aktyvi HBV infekcija. 2010 m. pacientė pastojo antrą kartą. Dėl didelės HBV-DNR koncentracijos trečiąjį nėštumo trečdalį paskirtas gydymas lamivudinu. 2011 m. planinės cezario pjūvio operacijos būdu pacientei gimė išnešiotas naujagimis. Naujagimiui per pirmąsias 12 valandų po gimimo buvo įskiepyta hepatito B vakcina ir sušvirkštas specifinis HBIG. Vėlesni tyrimai parodė, kad kūdikiui susiformavo apsauginis imunitetas, o aktyvios HBV infekcijos požymių nebuvo.
Išvados. Tinkamai stebint nėščiąją, galima laiku nustatyti HBV infekcijos aktyvumą ir imtis būtinų priemonių jai valdyti. Antivirusinis gydymas nėštumo metu gali sumažinti HBV kiekį kraujyje, todėl sumažėja perinatalinės infekcijos rizika. Taip pat svarbu užtikrinti, kad per pirmąsias gyvenimo valandas naujagimis gautų tinkamą poekspozicinę imunoprofilaktiką. Tai labai sumažina motinos infekcijos perdavimo naujagimiui riziką. Visi šie veiksniai prisideda prie efektyvaus lėtinės HBV infekcijos valdymo ir perinatalinės infekcijos prevencijos.
