Savaime atsiveriančios renokutaninės fistulės: klinikinis atvejis

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2017,
t. 19,
Nr. 2,
p. 128 -
131

Didžiojo juosmens raumens pūliniai klinikinėje praktikoje pasitaiko re­tai. Paprastai jie atsiranda ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu, šlapimo ir lyties organų sistemos neoplazijomis ar esant sunkiam imunodeficitui. Kartais infiltracijos srityse susiformuoja į odą atsiveriančios fistulės. Kompiuterinė tomografija naudojant kontrastines medžiagas yra geriausias metodas infiltracijos dydžiui bei fistulių eigai per minkš­tuosius audinius įvertinti. Apžvelgiant keletą tyrimų, nagrinėjančių perirenalinius pūlinius, kurie komplikavosi odoje atsiveriančiomis fistulė­mis, rekomenduojamas konservatyvus gydymas antibiotikais pagal li­gos sukėlėją ir tinkamas audinių fistulės drenažas pūliams pasišalinti. Šiame straipsnyje aprašomas atvejis 69 metų pacientės, kuriai odoje nuolat atsiveria fistulės. Pacientė atvyko į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas besiskųsdama subfebriliu karščiavimu, kairio šono skausmu, pūliavimu iš kairės pilvo šone esančios fistulės. Pacientė jau­nystėje sirgusi urogenitalinės sistemos tuberkulioze, sėkmingai išgydy­ta, tačiau fistulės toliau atsiverdavo 1-2 kartus per metus. Atlikus labo­ratorinius tyrimus rasta neutrofilinė leukocitozė, padidėjusi kreatinino ir šlapalo koncentracija, sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis. Fistulės pasėlyje išaugo Achromobacter xylosoxidans ir Streptococcus anginosus. Atlikus dubens organų kompiuterinę tomografiją, aptiktas pūlinys, api­mantis didįjį juosmens raumenį, infiltruojantis inkstą ir atsiveriantis šoninėje pilvo sienoje. Pradėta infuzinė terapija ir gydymas antibioti­kais. Po skirto antibakterinio gydymo sumažėjo uždegimo rodikliai, fis­tulė beveik užsivėrė, nebesiskyrė pūlingos išskyros.

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija