Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2018,
t. 20,
Nr. 2,
p. 173 -
178

Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas - klinikinė būklė, kuriai būdinga amenorėja arba oligomenorėja, padidėjęs gonadotropinių hormonų ir sumažėjęs estrogenų kiekis. Ši būklė pasireiškia 1 % moterų iki 40 me­tų amžiaus. Etiologija dažniausiai lieka neaiški, tačiau nustatyti gene­tiniai, autoimuniniai, infekciniai, jatrogeniniai veiksniai, turintys įta­kos šiai ligai išsivystyti. Patogeneziškai svarbiausias yra priešlaikinis folikulų išeikvojimas arba jų funkcijos sutrikimas. Dažniausiai pacien­tės skundžiasi nereguliariomis arba išnykusiomis mėnesinėmis, nevai­singumu, kai kurias vargina estrogenų trūkumo sukeliami negalavi­mai. Diagnozuojama remiantis anamneze, klinika, laboratoriniais tyri­mais (folikulus stimuliuojančio hormono, liuteinizuojančio hormono, estradiolio, antimiulerinio hormono koncentracijos kraujo serume), ul­tragarsiniu tyrimu, etiologijai nustatyti skiriami genetiniai, tirotropinio hormono, laisvojo tiroksino kraujo serume, prolaktino, įvairių anti­kūnų tyrimai, komplikacijoms išsiaiškinti skiriamas kaulų mineralinio tankio matavimas DXA metodu. Būklę pirmiausia reikėtų diferencijuo­ti nuo nėštumo, taip pat nuo pogumburio ir hipofizės, endokrininių, jatrogeninių, reprodukcinės sistemos organų anatominių anomalijų. Gy­doma pakaitine hormonų terapija, skiriama kontracepcija, kalcio bei vi­tamino D preparatai komplikacijoms išvengti. Taip pat siūloma psicho­loginė pagalba, nes dažnai nustačius diagnozę sutrinka moterų emoci­nė sveikata. Esant pirminiam kiaušidžių nepakankamumui pasitaiko atsitiktinių ovuliacijų ir išlieka nėštumo tikimybė, kitu atveju taikomi dirbtinio apvaisinimo būdai arba ieškoma kitų alternatyvų, pavyzdžiui, svarstoma įvaikinimo galimybė. Negydoma liga didina su estrogenų trūkumu susijusių komplikacijų - osteoporozės, kaulų lūžių, širdies ir kraujagyslių ligų, demencijos bei kognityvinių funkcijų sutrikimų rizi­ką, todėl pacientės turėtų būti nuolat stebimos ir prireikus koreguoja­mas gydymas.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija