Įvadas. B limfocitų lėtinė limfoleukemija yra dažniausia kraujodaros sistemos neoplazma. Navikinės B ląstelės atsparios apoptozei, mikroaplinka turi daug įtakos jų išgyvenamumui. Mikroaplinkoje svarbus vaidmuo tenka iš monocitų kilusiems makrofagams bei jų išskiriamoms medžiagoms (pvz., citokinams). Monocitai yra makrofagų pirmtakai. Pagal genetinius ir fenotipo skirtumus monocitai skirstomi į tris subpopuliacijas.
Darbo tikslas. Įvertinti periferinių monocitų subpopuliacijų pokyčius pacientų, sergančių lėtine limfocitine leukemija, kraujyje.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikome retrospektyviąą 243 asmenų, nuo 2013 iki 2015 metų gydytų ir tirtų Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose, laboratorinių tyrimų duomenų analizę. Tiriamieji suskirstyti į tris grupes: 1 grupė (norma), 2 grupė (reakciniai pokyčiai) ir 3 grupė (LLPL - lėtinė limfoproliferacinė liga). Visų grupių pacientams atliktas tėkmės citometrinis kraujo leukocitų tyrimas, naudojant fluorochromais žymėtus antikūnus prieš CD žymenis.
Rezultatai. Trečios (LLPL) grupės monocitų procentinė dalis kraujyje statistiškai reikšmingai skiriasi nuo 1 (normos) ir 2 (reakcijos) grupių, tačiau pastarųjų grupių tarpusavyje nesiskiria. Tiriant monocitų subpopuliacijas, 1 grupės klasikinių monocitų procentinė dalis buvo didesnė nei 2 ir 3 grupių, o tarp šių grupių rodiklio skirtumo nerasta. 3 grupėje tarpinių monocitų procentinė dalis reikšmingai nesiskyrė nuo 1 ir 2 grupių, tačiau 1 grupėje tarpinių monocitų populiacija buvo mažesnė nei 2 grupėje. Neklasikinių monocitų subpopuliacijos dydis tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tačiau variacija tarp didžiausių ir mažiausių verčių buvo gana didelė 2 ir 3 tiriamosiose grupėse. Trečioje grupėje šio potipio monocitų skaičius procentiškai taip pat padidėjęs, lyginant su 1 grupe. CD38, CD4, ZLA-DR ir CD56 žymenų raiška nesiskyrė tarp visų trijų tiriamųjų grupių.
Išvados. Normos atveju klasikiniai monocitai sudaro didžiausią monocitų subpopuliaciją, o tarpinių ir neklasikinių monocitų yra tik nedidelė dalis. Šie monocitai ekspresuoja CD38, ZLA-DR, CD4, neekspresuoja ar ekspresuoja blankiai CD2 ir CD56. Esant reakciniams pokyčiams, didesnę monocitų populiacijos dalį sudaro tarpiniai monocitai, tačiau žymenų raiška ženkliai nesiskiria. LLPL atveju monocitų subpopuliacijų ir žymenų raiškos pokyčiai panašūs, kaip ir esant reakciniams pokyčiams. Persistuojantis tarpinių monocitų kiekio padidėjimas rodo organizme vykstantį uždegimo procesą, tai gali būti ligos prognozės žymuo. Rekomenduojama atlikti detalesnį atskirų, monocitų potipių tyrimą, siekiant įvertinti jų, reikšmę diagnozuojant lėtines ir ūmines vėžines ligas.
