Įvadas. Nors taikant intensyvų gydymą dažniausiai pasiekiama visiška ūminės leukemijos remisija, liga neretai atsinaujina. Viena svarbiausių ūminės leukemijos atkryčio priežasčių - piktybinių ląstelių dauginis atsparumas vaistams. Jo patogenezėje esminį vaidmenį atlieka trans- membraniniai nešikliai, užtikrinantys citotoksinių medžiagų išstūmimą iš ląstelės. Vieni reikšmingiausių tokių „siurblių“ - p-glikoproteinas (p-gp) ir su dauginiu atsparumu vaistams susijęs baltymas 1 (angl. multidrug resistance protein 1, MRP1). Padidėjusi jų ekspresija turi įtakos ūminės leukemijos remisijos dažniui, jos trukmei ir ilgalaikiam ligonių išgyvenamumui.
Darbo tikslas. Nustatyti tėkmės citometrinių blastų dauginio atsparumo vaistams tyrimų reikšmę diagnozuojant ūminę leukemiją. Lyginta p-gp ir MRP1 ekspresij a bei funkcinis aktyvumas blastuose ir kitose kraujo ląstelėse. Nustatyta struktūrinių ir funkcinių dauginio atsparumo vaistams rodiklių koreliacija, taip pat šių rodiklių koreliacija su ūminės leukemijos potipiu, blastų imunofenotipu ir jų skaičiumi įvairiais gydymo laikotarpiais (minimalia liekamąja liga).
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tirta 30 ūmine leukemija sergančių ligonių: 19 suaugusiųjų (10 moterų, 9 vyrai, amžiaus vidurkis 52,2 m.) ir 11 vaikų (10 berniukų, 1 mergaitė, amžiaus vidurkis 54,8 mėn.). Ligoniams atlikti blastų imunofenotipo, minimalios liekamosios ligos ir dauginio atsparumo vaistams tyrimai: nustatyta p-gp ir MRP1 ekspresija ir funkcinis aktyvumas.
Tyrimo rezultatai. Palyginus dauginio atsparumo vaistams rodiklių reikšmes blastų ir limfocitų bei monocitų populiacijose, rasti statistiškai patikimi beveik visų rodiklių skirtumai, pvz., t testo rezultatas tiriant blastų ir limfocitų p-gp ekspresijos skirtumus lygus 0,024. Nors įrodymų, kad esama ryšio tarp p-gp ir MRP1 ekspresij os bei kalceino testo rezultatų, negauta, ryšys tarp atskirų struktūrinio atsparumo elementų gana stiprus (Pearsono koreliacijos koeficientas 0,830). Sergančiųjų ūmine limfoblastine leukemija (ŪLL) MRP1 ekspresija buvo mažesnė nei sergančiųj'ų ūmine mielogenine leukemija (ŪML): pvz., T-ŪLL atveju vidutinis fluorescencijos intensyvumas tik 78,667, o esant ŪML su mielodisplazijos požymiais jis siekia 167,250. Kalceino indeksas (santykis tarp blastų ir limfocitų kalceino fluorescencijos intensyvumo) taip pat mažesnis ŪLL grupėje: pvz., B-ŪLL atveju jis lygus 0,930, o nepatikslintos ŪML atveju - 1,600. Tiriant blastų imunofenotipo koreliaciją su DAV rodikliais, gautas statistiškai patikimas ryšys tarp žmogaus leukocitų II klasės antigenų ŽLA-DR ekspresijos ir kalceino indekso, tarp CD7 ir p-gp ekspresų os ŪML atveju bei tarp CD38 ekspresų os ir kalceino kiekio B-ŪLL atveju. Statistiškai patikimo ryšio tarp kalceino kiekio ir blastų skaičiaus kuriuo nors gydymo momentu negauta. Statistiškai patikimi ryšiai siejo p-gp ir MRP1 ekspresiją bei blastų skaičių diagnozuojant ūminę leukemiją 29-35 ir 79-90 gydymo dieną.
Išvados. Galime teigti, kad su dauginiu atsparumu vaistams susijusių baltymų ekspresijos tyrimai galėtų būti įtraukti į ūminių leukemijų diagnostikos algoritmą. Funkcinių tyrimų vertei įrodyti būtini tolesni tyrimai, siekiant palyginti keletą jų nustatymo metodų. Atsirandant atsparumą vaistams mažinančių preparatų, tikslingi ir laboratoriniai atsparumo slopinimo tyrimai.