Blastų dauginio atsparumo vaistams tyrimo tėkmės citometru reikšmė diagnozuojant ūminę leukemiją

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2011,
t. 13,
Nr. 2,
p. 65 -
74

Įvadas. Nors taikant intensyvų gydymą dažniausiai pasiekiama visiš­ka ūminės leukemijos remisija, liga neretai atsinaujina. Viena svarbiau­sių ūminės leukemijos atkryčio priežasčių - piktybinių ląstelių dauginis atsparumas vaistams. Jo patogenezėje esminį vaidmenį atlieka trans- membraniniai nešikliai, užtikrinantys citotoksinių medžiagų išstūmi­mą iš ląstelės. Vieni reikšmingiausių tokių „siurblių“ - p-glikoproteinas (p-gp) ir su dauginiu atsparumu vaistams susijęs baltymas 1 (angl. multidrug resistance protein 1, MRP1). Padidėjusi jų ekspresija turi įta­kos ūminės leukemijos remisijos dažniui, jos trukmei ir ilgalaikiam ligo­nių išgyvenamumui.

Darbo tikslas. Nustatyti tėkmės citometrinių blastų dauginio at­sparumo vaistams tyrimų reikšmę diagnozuojant ūminę leukemiją. Ly­ginta p-gp ir MRP1 ekspresij a bei funkcinis aktyvumas blastuose ir kito­se kraujo ląstelėse. Nustatyta struktūrinių ir funkcinių dauginio atspa­rumo vaistams rodiklių koreliacija, taip pat šių rodiklių koreliacija su ūminės leukemijos potipiu, blastų imunofenotipu ir jų skaičiumi įvai­riais gydymo laikotarpiais (minimalia liekamąja liga).

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tirta 30 ūmine leukemija sergan­čių ligonių: 19 suaugusiųjų (10 moterų, 9 vyrai, amžiaus vidurkis 52,2 m.) ir 11 vaikų (10 berniukų, 1 mergaitė, amžiaus vidurkis 54,8 mėn.). Ligoniams atlikti blastų imunofenotipo, minimalios lieka­mosios ligos ir dauginio atsparumo vaistams tyrimai: nustatyta p-gp ir MRP1 ekspresija ir funkcinis aktyvumas.

Tyrimo rezultatai. Palyginus dauginio atsparumo vaistams rodik­lių reikšmes blastų ir limfocitų bei monocitų populiacijose, rasti statis­tiškai patikimi beveik visų rodiklių skirtumai, pvz., t testo rezultatas ti­riant blastų ir limfocitų p-gp ekspresijos skirtumus lygus 0,024. Nors įrodymų, kad esama ryšio tarp p-gp ir MRP1 ekspresij os bei kalceino testo rezultatų, negauta, ryšys tarp atskirų struktūrinio atsparumo ele­mentų gana stiprus (Pearsono koreliacijos koeficientas 0,830). Sergan­čiųjų ūmine limfoblastine leukemija (ŪLL) MRP1 ekspresija buvo ma­žesnė nei sergančiųj'ų ūmine mielogenine leukemija (ŪML): pvz., T-ŪLL atveju vidutinis fluorescencijos intensyvumas tik 78,667, o esant ŪML su mielodisplazijos požymiais jis siekia 167,250. Kalceino indeksas (san­tykis tarp blastų ir limfocitų kalceino fluorescencijos intensyvumo) taip pat mažesnis ŪLL grupėje: pvz., B-ŪLL atveju jis lygus 0,930, o nepa­tikslintos ŪML atveju - 1,600. Tiriant blastų imunofenotipo koreliaciją su DAV rodikliais, gautas statistiškai patikimas ryšys tarp žmogaus leukocitų II klasės antigenų ŽLA-DR ekspresijos ir kalceino indekso, tarp CD7 ir p-gp ekspresų os ŪML atveju bei tarp CD38 ekspresų os ir kalceino kiekio B-ŪLL atveju. Statistiškai patikimo ryšio tarp kalceino kiekio ir blastų skaičiaus kuriuo nors gydymo momentu negauta. Statis­tiškai patikimi ryšiai siejo p-gp ir MRP1 ekspresiją bei blastų skaičių diagnozuojant ūminę leukemiją 29-35 ir 79-90 gydymo dieną.

Išvados. Galime teigti, kad su dauginiu atsparumu vaistams susi­jusių baltymų ekspresijos tyrimai galėtų būti įtraukti į ūminių leukemi­jų diagnostikos algoritmą. Funkcinių tyrimų vertei įrodyti būtini tolesni tyrimai, siekiant palyginti keletą jų nustatymo metodų. Atsirandant at­sparumą vaistams mažinančių preparatų, tikslingi ir laboratoriniai at­sparumo slopinimo tyrimai.

 

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija