Cukriniu diabetu sergančių asmenų biocheminių kaulų metabolizmo rodiklių pokyčiai po inksto transplantacijos

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2018,
t. 20,
Nr. 3,
p. 213 -
218

Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti sergančių ir nesergančių cukriniu diabetu asmenų kaulų metabolizmą atspindinčių laboratorinių rodiklių kitimus po inkstų transplantacijos.
Tiriamieji ir metodai. Atliekant šį retrospektyvųjį tyrimą analizuotos pacientų, kuriems 2008-2016 metais Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose buvo atlikta inksto transplantacija, ligos istorijos. Pradinę imtį sudarė 421 asmuo. Tyrime taikyti atmetimo kriterijai: amžius < 18 metų, ankstyvuoju laikotarpiu po transplantacijos atlikta transplantektomija, stebėjimo laikas < 1 metai, po transplantacijos išsivystęs de novo cukrinis diabetas. Vertinti tokie rodikliai kaip bendrojo bei jonizuotojo kalcio, neorganinio fosforo, parathormono bei kreatinino koncentracijos kraujyje skirtingu laiku (praėjus 1 savaitei, 1 mėnesiui, 6 mėnesiams, 1 metams bei 5 metams po transplantacijos). Kreatinino reikšmės buvo naudojamos glomerulų filtracijos greičiui apskaičiuoti (aGFG), pasitelkiant MDRD (Modification of Diet in Renal Disease) formulę. Dviem grupėms palyginti naudotas Stjudento t testas. Duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai p < 0,05. Statistinė analizė atlikta Microsoft Excel 2016, GraphPad Prism 5 programomis.
Rezultatai. Tiriamuoju laikotarpiu inksto transplantacija atlikta 48 asmenims, sergantiems cukriniu diabetu (CD), ir 273 asmenims, nesergantiems cukriniu diabetu. CD grupėje 40 pacientų buvo diagnozuotas I tipo ir 8 pacientams - II tipo CD. Vidutinis asmenų amžius 42,96 ± 10,03 metai CD ir 41,88 ± 12,92 metai nesergančių CD grupėje (ne CD), p > 0,05. Lyčių pasiskirstymas - vyrų : moterų - 1,09:1 ir 1,28:1, p > 0,05. Vidutinė CD trukmė iki transplantacijos - 23,50 ± 8,39 metai. Naudojant pacientų kreatinino reikšmes visais laikotarpiais bei pasitelkiant MDRD formulę, apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis. Periodu iki 5 metų po transplantacijos inkstų funkcija, vertinama pagal aGFG, abiejų grupių buvo panaši. Ankstyvuoju laikotarpiu (1 savaitė) po transplantacijos CD grupėje jonizuotojo kalcio koncentracija buvo reikšmingai mažesnė (1,11 ± 0,03 mmol/l CD ir 1,28 ± 0,016 mmol/l ne CD grupėje, p < 0,05) ir išliko maža po 6 mėn. (1,16 ± 0,14 mmol/l ir 1,24 ± 0,12 mmol/l; p <0,05). Po 1 metų išryškėjo fosforo koncentracijų skirtumai (1,13 ± 0,22 mmol/l CD grupėje ir 0,98 ± 0,23 mmo/l ne CD grupėje; p <0,05), o jonizuotojo kalcio koncentracijos susilygino; taip pat šiuo laikotarpiu parathormono koncentracija CD sergančių asmenų kraujyje buvo reikšmingai mažesnė nei CD grupės asmenų kraujyje (13,94 ± 2,14 pmol/l ir 22,70 ± 4,06 pmol/l, p < 0,05). Suskirsčius pacientus pagal glomerulų filtracijos greičio grupes, pastebėtos šios tendencijos: jonizuotojo kalcio koncentracija buvo mažesnė cukrinio diabeto grupėje, kai glomerulų filtracijos greitis > 30 ml/min; fosforo ir parathormono koncentracija didėjo mažėjant glomerulų filtracijos greičiui, kuris buvo mažesnis cukrinio diabeto grupėje.
Išvada. Po inkstų transplantacijos cukriniu diabetu sergančių pacientų kraujyje kalcio, parathormono koncentracija buvo statistiškai reikšmingai mažesnė, o fosforo koncentracija didesnė, palyginti su pacientais, kurie nesirgo cukriniu diabetu.

 

© 2020, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija