Ne diabetinės inkstų ligos paplitimas tarp cukrinio diabeto ligonių

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2018,
t. 20,
Nr. 3,
p. 199 -
202

Darbo tikslas. Detalizuoti cukriniu diabetu (CD) sergančių pacientų inksto biopsijų radinius ir apibrėžti klinikinius rodiklius, susijusius su ne diabeto nulemtu inkstų pažeidimu.

Medžiaga ir metodai. Tirti cukriniu diabetu sergantys pacientai, kuriems Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centre 2011-2018 metais buvo atlikta natyvinio inksto biopsija. Į tyrimą įtraukti 57 pacientai, iš kurių 1 tipo cukriniu diabetu sirgo 7 pacientai, 2 tipo - 49, o 1 paciento ligos tipas nežinomas. Rinkti duomenys apie CD tipą, trukmę ir taikomą gydymą, žinomas komplikacijas, analizuoti la­boratorinių tyrimų rezultatai bei inkstų histologinio tyrimo atsakymai. Iš inkstų biopsijos rezultatų vertinti penki diabetinei nefropatijai būdin­giausi požymiai.

Rezultatai. Pacientai, kuriems nustatyta diabetinė nefropatija, dvigubai ilgiau sirgo CD, dažniau buvo gydomi insulinu, naudojo dides­nes insulino dozes, jiems diagnozuota 6 kartus daugiau CD komplikacijų ir net 16 kartų dažniau pasireiškė diabetinė retinopatija nei pacien­tams, kuriems nustatyta ne diabetinė inkstų liga. Pacientams, kurie sir­go diabetine nefropatija, baltymo kiekis šlapime buvo dvigubai didesnis, mažesnė kreatinino koncentracija kraujo serume, jiems kreatinino koncentracija per 6 mėn. didėjo mažiau nei pacientams, kuriems nustatyta ne diabetinė inkstų liga. Dažniausios ne diabetinės inkstų ligos priežas­tys - pusmėnulinis glomerulonefritas ir IgA nefropatija.

Išvados. Pasireiškus požymiams, nebūdingiems diabetinei nefro­patijai - ne nefrozinio lygio proteinurijai, greitam kreatinino koncentra­cijos didėjimui, didelei kreatinino koncentracijai, taip pat jei pacientui nėra pasireiškusių diabeto komplikacijų, reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti inkstų biopsiją.

© 2020, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija