Tyrimo tikslas - įvertinti moters amžiaus, kūno masės indekso (KMI) bei antimiulerinio hormono (AMH) įtaką pastojimui po pagalbinio apvaisinimo (in vitro fertilizacijos (IVF) ir intracitoplazminės inseminacijos (ICSI)) procedūrų.
Tiriamosios ir metodai. Atliktas retrospektyvusis 2013-2015 m. Vaisingumo klinikoje atliktų 1 166 stimuliuotų ciklų tyrimas. Pacientes tyrėme atsižvelgdami į jų amžių, KMI ir AMH koncentraciją prieš apvaisinimo procedūrą.
Rezultatai. Taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras pastojo 40,05 % moterų. Nustatyta, kad amžius ir KMI statistiškai reikšmingai koreliavo su pastojimo dažniu po IVF ir ICSI procedūrų (atitinkamai p=0,001 ir p=0,0001), o AMH kiekis nekoreliavo (p=0,264). Grupėje, sudarytoje atsižvelgiant į KMI, daugiausiai buvo normalaus, o mažiausiai - nepakankamo svorio moterų. Vertinant AMH koncentraciją didžiausią dalį sudarė moterys, turinčios normalų AMH kiekį kraujo serume, o mažiausią - aukštą. Tyrime daugiausiai dalyvavo jaunesnės nei 35 metų moterys, o mažiausiai buvo vyresnių nei 40 metų. Geriausi rezultatai po pagalbinio apvaisinimo procedūrų buvo normalaus kūno svorio (45,13 %), turinčių normalų AMH kiekį (42,55 %) ir iki 35 metų amžiaus (44,71 %) moterų. Mažiausias pastojimo dažnis buvo nutukusių(8,42 %), turinčiųmažą AMH kiekį (28,57 %) ir vyresnių nei 40 metų amžiaus (17,02 %) moterų.
Išvados. Amžius ir KMI statistiškai reikšmingai koreliuoja su pastojimo dažniu po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, o AMH koncentracija kraujo serume tam įtakos neturi.