Vitamino D nepakankamumas - širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys

Santrauka

Širdies ir kraujagyslių (ŠK) ligos išlieka vienu didžiausiu medicinos iš­šūkiu. ŠK ligoms būdinga daug žinomu, tradiciniu, rizikos veiksniu. Ta­čiau intensyviai tyrinėjant atrandama vis daugiau vadinamųjų naujųjų rizikos veiksnių. Keletą pastarųjų dešimtmečių daug dėmesio skiriama ir vitaminui D. Seniai žinoma apie vitamino D reikšmę kauliniam audi­niui, bet gausėjant duomenų apie šio vitamino vaidmenį kitiems audi­niams bei organams, vitaminas D „atrandamas“ iš naujo. Straipsnyje aptariamas vitamino D metabolizmas ir poveikis organizmui. Nustaty­ta, kad vitamino D poveikis ŠK sistemai yra įvairialypis. Svarbus jo po­veikis renino-angiotenzino-aldosterono sistemai, uždegimui ir imuni­niam atsakui bei parathormono kiekiui, taip pat lipidų ir angliavande­nių apykaitai. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad esama ryšio tarp vi­tamino D aprūpinimo ir ŠK ligų, tačiau dar nepakanka klinikinių ir eks­perimentinių tyrimų, patvirtinančių, jog papildomai skiriant vitamino D galima reikšmingai sumažinti sergamumą ŠK ligomis. Taip pat žino­ma, kad vitamino D trūkumas yra siejamas su kitomis ligomis - auto­imuninėmis, nervų ir psichikos ligomis, piktybiniais navikais. Gydytojai praktikai per mažai žino apie vitamino D trūkumo poveikį organizmo procesams ir todėl pernelyg retai tiriama 25-hidroksi-vitamino D kon­centracija kraujyje. 25-hidroksi-vitamino D koncentracija kraujyje šiuo metu laikoma patikimiausiu vitamino D atsargų organizme rodikliu. Tam tikrų nesutarimų kyla dėl dabartinių 25-hidroksi-vitamino D kon­centracijos kraujyje normatyvų. Manoma, kad optimalus organizmo funkcionavimas galimas, kai 25-hidroksi-vitamino D koncentracija kraujyje yra bent 40 ng/ml. Vitamino D stygiaus problema sprendžiama lengvai: tiek profilaktikai, tiek gydymui galima skirti vitamino D prepa­ratų, kurie yra palyginti nebrangūs.