Įvadas. Kūdikių ir mažų vaikų sergamumas ūminiu gastroenteritu yra didelis, todėl kelia nemažai rūpesčių. Vemiant ir viduriuojant netenkama vandens ir elektrolitų. Darbo tikslas - nustatyti mažų vaikų, sergančių ūminiu gastroenteritu ir turinčių lengvą ar vidutinę dehidrataciją, kraujo serumo elektrolitų bei gliukozės koncentracijų pokyčių dažnį.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje ištirti 6-48 (20±11) mėn. amžiaus 44 vaikai. Visiems vaikams buvo kruopščiai surinkta ligos anamnezė, įvertinti klinikiniai duomenys, ištirta veninio kraujo elektrolitų (natrio, kalio, kalcio, chloridu ir gliukozės) koncentracija.
Rezultatai. Vidutinė gastroenterito trukmė iki hospitalizacijos buvo 31±17,5 val. Lengva dehidratacija diagnozuota 32 (72 %), o vidutinė - 12 (28 %) pacientų. Rotaviruso antigenas nustatytas 75 % atveju. Elektrolitų apykaita buvo sutrikusi 70,5 %, gliukozės - 61 % vaikų, sergančių ūminiu gastroenteritu. Hipokalcemija ir hiponatremija nustatyta atitinkamai 34 % ir 39 %, o hiperkalemija - 7 % vaikų. Didesni elektrolitų koncentracijos pokyčiai buvo rasti 20 %, o gliukozės koncentracijos sumažėjimas 18 % ligonių.
Išvados. Daugeliui mažų vaikų, sergančių ūminiu gastroenteritu ir turinčių lengvą ar vidutinę dehidrataciją, buvo sutrikęs elektrolitų balansas, tačiau ryškesnis buvo tik penktadaliui. Natrio, kalcio ir gliukozės koncentracija dažniausiai buvo sumažėjusi, o kalio ir chloridų - nedaug padidėjusi.
