Darbo tikslas - palyginti skirtingo gimimo svorio Lietuvos vaikų augimą nuo gimimo iki 17- 18 metu amžiaus.
Darbo metodai. Išanalizuotos 1990 metais gimusiu 1535 Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono vaiku ambulatorinės kortelės. Surinkti duomenys apie vaiku fizinės būklės rodiklius (ūgį ir svorį) nuo gimimo iki aštuoniolikos metu amžiaus, taip pat duomenys apie tėvu amžių, tautybę ir profesiją, šeimos sudėtį bei nėštumo ir gimdymo duomenys. Naujagimius suskirstėme į suboptimalaus (2500-2999 g), optimalaus (3000-3999 g) ir didelio (>4000 g) svorio grupes, nustatėme jutolesnį augimą, įvertinome veiksnius, susijusius su naujagimiu svoriu. Vaiku antsvorį ir nutukimą nustatėme pagal tarptautines vaiku antsvorio ir nutukimo diagnostines kūno masės indekso (KMI) reikšmes (T. Cole ir kt., 2000).
Rezultatai. Nuo pat gimimo iki 18 metu amžiaus tarp visu trijų grupių vaiku nustatyti statistiškai patikimi ūgio skirtumai, kurie augimo pabaigoje sudarė beveik 6 cm. Berniuku kūno masės indekso skirtumai išnyko nuo 14 metu amžiaus, mergaičių išliko iki pat augimo laikotarpio pabaigos. Didelio gimimo svorio mergaičių grupės vidutinės kūno masės indekso reikšmės buvo 22,20±3,52 kg/m2 17 metu amžiuje, tai daugiau nei 1 kg/m2 viršija Lietuvos vidurkį (p<0,05). Veiksniai, susiję su gimimo svoriu, buvo nėštumo trukmė, gimimo eiliškumas ir abiejųtė- vu amžius; etniniu bei socialiniu ir ekonominiu skirtumu tarp skirtingo gimimo svorio vaiku grupių nerasta.
Išvados. Didelio svorio naujagimiu motinos buvo vyresnės, jos ilgiau nešiojo vaisius, sunkesni vaikai dažniau gimdavo iš pakartotinių gimdymų. Skirtumai tarp skirtingo gimimo svorio vaikų išliko per visą augimo laikotarpį.