Individo sveikatos programavimas perinataliniu laikotarpiu

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2011,
t. 13,
Nr. 4,
p. 212 -
224

Santrauka

Naujagimio kūno dydis yra suminis motinos organizmo ir socialinės ge­rovės atspindys. Vaisiaus augimo potencialas yra paveldimas, tačiau re­alią raidą gimdoje lemia epigenetiniai veiksniai - metabolinė ir hormo­ninė aplinka, kuri veikia genu raišką. Pastaruoju metu sparčiai daugėja epidemiologiniu ir eksperimentiniu bei perspektyviųjų augimo progra­mavimo tyrimu. Tai yra procesas, kai kritiniais raidos laikotarpiais vei­kiantys veiksniai turi ilgalaikiu padariniu. Pastaruoju metu manoma, kad širdies ir kraujagyslių patologija, hipertenzija, II tipo cukrinis dia­betas, nutukimas, metabolinis sindromas, osteoporozė, įvairūs navikai gali išsivystyti dėl to, kad kritiniu augimo laikotarpiu buvo paveikta kū­no sandara, fiziologija ir metabolizmas.

Vaisiaus augimas priklauso nuo motinos amžiaus, antropometrinių rodiklių - motinos gimimo svorio, ūgio ir svorio iki nėštumo, svorio prie­augio nėštumo metu. Nenuginčijamai palikuonių intrauterinę raidą vei­kia nėščiosios mitybos pobūdis, žalingi įpročiai. Vaisiaus augimą ir at­skirų vaisiaus audinių vystymąsi reguliuojantys hormonai taip pat at­lieka svarbų vaidmenį programuojant vaisiaus augimą. Iš medžiagų apykaitos biocheminių rodiklių šiuo metu labiausiai nagrinėjamas lepti­nas ir jo reikšmė lipidų apykaitai.

Visi išvardyti veiksniai turi įtakos vaisiaus raidai ir naujagimio fizi­nei būklei, tačiau gamtos sukurtas apsauginis mechanizmas lemia gana siaurą minimalaus ir maksimalaus naujagimių dydžio kitimo intervalą. Mažo gimimo svorio individui prisitaikant prie genetiškai nulemto savo kūno dydžio kartais vyksta vadinamasis atsigriebimas (angl. catch-up growth) - šis procesas ypač ryškus dėl perinataliniu laikotarpiu susifor­mavusio „taupiojo“ (angl. thrifty) fenotipo.

Straipsnyje apžvelgiamas sveikatos programavimas augimo laiko­tarpiu ir pagrindiniai šio proceso veiksniai.

 

© 2022, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija