Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti į Utenos pirminės sveikatos priežiūros įstaigą besikreipiančių pacientų aterosklerozės rizikos veiksnius.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Buvo ištirta šimtas 50-70 metų amžiaus vyrų, atvykusių į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą. Visiems tiriamiesiems buvo matuojamas arterinis kraujospūdis (AKS), ūgis ir kūno svoris, apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI) ir nustatoma bendro cholesterolio (BCh), mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch), didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-Ch), triacilglicerolių (TAG) koncentracija kraujo serume automatiniu analizatoriumi fermentiniu fotometriniu metodu. Visi tiriamieji buvo apklausti dėl rūkymo įpročių.
Rezultatai. Tiriamiesiems buvo nustatytas antsvoris, 91 % asmenų- padidėjęs sistolinis AKS. Diastolinis AKS daugumos tiriamųjų buvo normalus. Daugiau nei pusė visų vyrų buvo nerūkantys. Lipidogra- mos rodiklių, išskyrus DTL-Ch ir TAG, koncentracijos tiriamųjų kraujo serume buvo didesnės už rekomenduojamas. BCh ir MTL-Ch siejo statistiškai reikšminga teigiama koreliacija. Tarp lipidogramos rodiklių ir KMI reikšmingų statistinių ryšių nerasta. Vidutinio stiprumo teigiama koreliacija nustatyta tarp sistolinio ir diastolinio AKS bei tarp BCh ir TAG, o neigiama koreliacija - tarp DTL-Ch ir TAG. Statistiškai reikšmingi teigiami ryšiai siejo BCh, MTL-Ch ir sistolinį AKS. Rūkymo koreliacija su lipidogramos rodikliais buvo silpna.
Išvados. Įvertinę į pirminę sveikatos priežiūros įstaigą besikreipiančių pacientų aterosklerozės rizikos veiksnius nustatėme, kad visi tiriamieji turėjo antsvorio, padidėjusį sistolinį arterinį kraujospūdį, padidėjusias bendro ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijas kraujo serume. Aterosklerozės riziką rodo ir statistiškai reikšmingi ryšiai tarp bendro cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijų ir sistolinio kraujospūdžio. Statistiškai reikšmingų ryšių tarp rūkymo ir lipidogramos rodiklių neradome.
