Endotelinės mikrodalelės: naujas ankstyvosios aterosklerozės žymuo

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2016,
t. 18,
Nr. 2,
p. 87 -
92

Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra apžvelgti mikrodalelių svarbą, ga­limybę jas panaudoti kasdienėje klinikinėje praktikoje bei naujausius šiuo metu taikomus jų išskyrimo ir analizės metodus bei protokolus. Daugelis tokių ląstelių kaip endoteliocitai, leukocitai, trombocitai, eritrocitai pasižymi gebėjimu gaminti mikrodaleles. Tai bebranduolės pūs­lelės, kurių dydis yra nuo 100 nm iki 1000 nm. Jos perneša baltymus, ge­netinę medžiagą, taip pat turi specifinių membranos receptorių, kurie galėtų paveikti ląstelių atsaką į aplinką. Manoma, kad šios dalelės gali dalyvauti oksidacinio streso, uždegimo, krešėjimo ir angiogenezės patogenezėje. Jos gali būti atsakingos už ląstelės išlikimą arba lemti jos apoptozę. Iki šiol tikslūs jų ryšiai su signalinių ląstelių sistemomis neži­nomi, bet jau akivaizdu, kad tai nėra tik ląstelių liekanos. Šie kūnai ak­tyviai dalyvauja svarbiuose fiziologiniuose procesuose ir ligų patogenezėje. Nustatyta kai kurių geriau žinomų mikrodalelių asociacija su tam tikromis ligomis. Endotelio mikrodalelės gali rodyti išeminę širdies ligą, aterosklerozę, trombocitinės mikrodalelės - kraujo krešėjimo sutriki­mus, limfocitinės mikrodalelės turi ryšį su krūties vėžiu ir t.t. Todėl at­siranda ketinimų panaudoti šiuos kūnus įprastinėje klinikinėje prakti­koje kaip diagnostinius ligų žymenis. Visgi duomenys nėra nuoseklūs, todėl mokslinius tyrimus šia kryptimi reikia tęsti. Jau aptariama, kaip šias daleles būtų galima panaudoti gydymui, modeliuojant ląstelės, au­dinio ir organizmo atsaką į patologiją. Tai dar bus negreitai, bet puikiai demonstruoja šios tyrimų srities įvairialypiškumą ir galimybes.

© 2020, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija