Darbo tikslas. Įvertinti 365 ± 5 nm ultravioletinės A1 (UVA1) spinduliuotės didelių ir vidutinių dozių poveikį apoptozei ir fibrozei naudojant bleomicinu (BLM) sukeltą sisteminės sklerozės gyvūnų modelį.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Keturiasdešimt dvi sveikos ir skleroderminės, taikant BLM injekcijas, DBA/2 linijos pelės buvo gydytos didelėmis ir vidutinėmis UVA1 spinduliuotės dozėmis. Kontrolinėms gyvūnų grupėms švitinimas netaikytas. Eksperimentui naudotas fototerapijos prietaisas, skleidžiantis UVA1 spinduliuotę, kurios bangos ilgis 365 ± 5 nm, o galios tankis - 21 mW/cm2. Odos mėginių storis po dažymo hematoksilinu ir eozinu (H&E) įvertintas histologiniu metodu. Aktyvios kaspazės-3 raiška įvertinta atlikus imunohistocheminę analizę su pirminiu antikūnu prieš aktyvią kaspazę-3. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai P < 0,05.
Rezultatai. Taikant fototerapiją didelėmis ir vidutinėmis UVA1 dozėmis, sisteminės sklerozės pažeistų pelių odos storis reikšmingai sumažėjo, palyginus su kontroline BLM grupe. Po UVA1 fototerapijos kurso, sukaupus 1200 J/cm2 ir 600 J/cm2 spinduliuotės dozes, pelių su sistemine skleroze tikrojoje odoje nustatyta labai padidėjusi (P < 0,05) aktyvios kaspazės-3 raiška (atitinkamai 17,2 ± 3,3 % ir 17,1 ± 4,4 %), palyginti su kontroline BLM grupe (9,8 ± 1,5 %). Sveikų pelių be švitinimo ir sveikų gyvūnų, kuriems taikyta siaurajuostė UVA1 spinduliuotė, aktyvios kaspazės-3 raiška nesiskyrė.
Išvados. 365 nm bangos ilgio UVA1 spinduliuotė reikšmingai sumažina odos storį BLM sukeltame eksperimentiniame pelių sisteminės sklerozės modelyje, o antifibrozinis poveikis tiesiogiai priklauso nuo dozės. Fototerapijos kursas dvigubai padidina kaspazės-3 raišką skleroderminėje gyvūnų odoje.