Darbo tikslas. Įvertinti su sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis asocijuotos plaučių arterinės hipertenzijos pasireiškimą ir specifinio gydymo efektyvumą.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas VUL SK Plautinės hipertenzijos koordinaciniame ir Reumatologijos centruose. Tyrimo metu nebuvo taikytas joks gydymas ar intervencijos. Iš anksto numatyta tirti kintamuosius, apibūdinančius širdies ir plaučių būklę, uždegimo rodiklius ir esamą gydymą.
Tyrimo rezultatai. Iš 70 Reumatologijos centro duomenų bazėje sistemine skleroze sergančių pacientų 14 (20 %) buvo nustatyta plaučių arterinė hipertenzija. Plautinės hipertenzijos koordinaciniame centre iš viso tirta 16 pacientų: 14 (87,5 %) sirgo sistemine skleroze, 1 (6,25 %) - mišria jungiamojo audinio liga ir 1 (6,25 %) - sistemine raudonąja vilklige. Tirtoje grupėje buvo 14 (87,5 %) moterų ir 2 (12,5 %) vyrai. Pacientų amžiaus vidurkis 65,7 (SD ± 7,7) metai.
Iš 16 pacientų 3 (18,75 %) negavo specifinio plaučių arterinės hipertenzijos gydymo dėl to, kad neatitiko kriterijų. Ilgiau nei 4 metus buvo gydomi 5 (38,5 %) pacientai. Monoterapija sildenafiliu buvo skirta 3 (23,1 %) pacientams, dviejų vaistų derinys - 4 (30,8 %), trijų vaistų sudėtinė terapija - 4 (30,8 %) pacientams. Per penkerių metų laikotarpį mirė 5 (38,5 %) pacientai.
Lyginat vertinamų rodiklių (6 minučių ėjimo testo (m), triburio vožtuvo žiedo judesio amplitudės (TAPSE, cm), dujų difuzijos (DLCO, %) ir smegenų natriurezinio peptido (BNP, pg/ml) koncentracijos) vidurkius prieš skiriant specifinį plaučių arterinės hipertenzijos gydymą ir jų kitimą gydymo metu, statistiškai reikšmingų pokyčių nenustatyta.
Išvados. Vertinant literatūros duomenis ir subjektyvią pacientų būklę, specifinis plaučių arterinės hipertenzijos gydymas pacientams, sergantiems sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, yra veiksmingas, tačiau dėl mažo pacientų skaičiaus nebuvo gauta statistiškai reikšmingų objektyvių būklės pagerėjimą ir gydymo veiksmingumą įrodančių rodiklių pokyčių.
