Antikūnų prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus ryšys su kraujagyslių pažeidimo ir uždegimo žymenimis esant sisteminei skerozei

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2016,
t. 18,
Nr. 2,
p. 62 -
67

Įvadas. Sisteminė sklerozė yra nežinomos etiologijos jungiamojo audi­nio liga, kuriai būdinga vaskulopatija, uždegimas, fibrozė ir susidarę autoantikūnai. Šio darbo tikslas - įvertinti antikūnų prieš ekstrahuoja­mus branduolio antigenus ryšį su kraujagyslių pažeidimo žymenimis - tarpląstelinės adhezijos molekule-1 (ICAM-1) bei kraujagysline adhezijos molekule-1 (VCAM-1), ir uždegimo žymenimis - C reaktyviuoju bal­tymu ir eritrocitų nusėdimo greičiu.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Išanalizuoti duomenys sistemine skleroze sirgusių 40 ligonių (37 moterys ir 3 vyrai, amžiaus vidurkis 54 ± 9 metai). Atliekant tyrimą vertinta antikūnų prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus koncentracija, išskirti jų subtipai, nustatytos tir­pių adhezijos molekulių VCAM-1 ir ICAM-1, C reaktyviojo baltymo kon­centracijos, įvertintas eritrocitų nusėdimo greitis.

Rezultatai. Visiems ligoniams nustatyti antikūnai prieš ekstra­huojamus branduolio antigenus. Tiriamųjų grupėje vyravo anti-CENP B (40 %), anti-Scl-70 (38 %) ir anti-Ro-52 (38 %) antikūnai. An­tikūnų prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus koncentracija statis­tiškai reikšmingai koreliavo su VCAM-1 (rs = 0,463; p < 0,05) ir C reakty­viojo baltymo (rs = 0,319; p < 0,05) koncentracijomis. ICAM-1 koncentra­cija statistiškai reikšmingai mažesnė buvo tų ligonių, kuriems aptikta antikūnų prieš CENP B (p < 0,05).

Išvados. Tyrimo metu nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp antikūnų prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus ir VCAM-1 bei C reaktyviojo baltymo koncentracijų rodo antikūnų prieš ekstrahuoja­mus branduolio antigenus sąsają su kraujagyslių pažeidimu ir uždegi­mo procesais esant sisteminei sklerozei.

© 2020, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija