Sisteminės sklerozės gydymas taikant autologinę kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją: klinikiniai atvejai ir literatūros apžvalga

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2019,
t. 21,
Nr. 2,
p. 75 -
83

Sisteminė sklerozė - heterogeniška sisteminė jungiamojo audinio liga, kuriai būdinga fibrozė, uždegiminiai autoimuniniai pakitimai ir vaskulopatija. Vienas iš pirmų ligos požymių yra Reino fenomenas, palaipsniui atsiranda kiti ligos požymiai - sklerodaktilija, opos pirštų galuose, kalcinozė, telangiektazijos. Uždegimo procesas, fibrozė paveikia ir tokius vidaus organus kaip širdis, plaučiai, inkstai bei virškinamasis traktas. Pacientams, kuriems diagnozuota difuzinė sisteminės sklerozės forma su vidaus organų (širdies ir plaučių) pažeidimu, trejųmetų išgyvenamumas siekia 47-56 %. Medikamentinis sisteminės sklerozės gydymas ne visuomet yra veiksmingas - neretai jis nesustabdo ligos progresavimo, yra blogai toleruojamas. Nuo 1997 m. šia liga sergantiems pacientams, kuriems medikamentinis gydymas yra neveiksmingas ar negalimas dėl kitų priežasčių, pradėta taikyti autologinė kamieninių kraujo daros ląstelių transplantacija. Atlikti atsitiktinės imties kontroliuojami tyrimai įrodė, kad sergant difuzinės formos sistemine skleroze autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija yra efektyvesnis gydymo metodas nei gydymas ciklofosfamidu į veną. Nustatytas ilgesnis bendras išgyvenamumas ir pagerėjusi gyvenimo kokybė, sustabdytas arba lėtesnis ligos progresavimas. Gerėjančią odos būklę atspindi reikšmingai sumažėję modifikuotos Rodnano odos pažeidimo skalės balai, o teigiami plaučių funkcinių tyrimų pokyčiai koreliuoja su pagerėjusia paciento klinikine būkle, mažesniu dusuliu. Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti literatūros duomenis apie autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos indikacijas ir kontraindikacijas, atliktus sistemine skleroze sergančių pacientų klinikinius tyrimus ir apžvelgti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro rezultatus.

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija