sisteminė sklerozė

Jūs esate čia

Rekomenduojame aplankyti

Sisteminė sklerozė - heterogeniška sisteminė jungiamojo audinio liga, kuriai būdinga fibrozė, uždegiminiai autoimuniniai pakitimai ir vaskulopatija. Vienas iš pirmų ligos požymių yra Reino fenomenas, palaipsniui atsiranda kiti ligos požymiai - sklerodaktilija, opos pirštų galuose, kalcinozė, telangiektazijos. Uždegimo procesas, fibrozė paveikia ir tokius vidaus organus kaip širdis, plaučiai, inkstai bei virškinamasis traktas. Pacientams, kuriems diagnozuota difuzinė sisteminės sklerozės forma su vidaus organų (širdies ir plaučių) pažeidimu, trejųmetų išgyvenamumas siekia 47-56 %.

LT

Darbo tikslas. Įvertinti 365 ± 5 nm ultravioletinės A1 (UVA1) spindu­liuotės didelių ir vidutinių dozių poveikį apoptozei ir fibrozei naudojant bleomicinu (BLM) sukeltą sisteminės sklerozės gyvūnų modelį.

LT

Darbo tikslas. Įvertinti su sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis asocijuotos plaučių arterinės hipertenzijos pasireiškimą ir specifinio gy­dymo efektyvumą.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas VUL SK Plautinės hipertenzijos koordinaciniame ir Reumatologijos centruose. Tyrimo metu nebuvo taikytas joks gydymas ar intervencijos. Iš anksto numatyta tirti kintamuosius, apibūdinančius širdies ir plau­čių būklę, uždegimo rodiklius ir esamą gydymą.

LT

Įvadas. Sisteminė sklerozė yra nežinomos etiologijos jungiamojo audi­nio liga, kuriai būdinga vaskulopatija, uždegimas, fibrozė ir susidarę autoantikūnai. Šio darbo tikslas - įvertinti antikūnų prieš ekstrahuoja­mus branduolio antigenus ryšį su kraujagyslių pažeidimo žymenimis - tarpląstelinės adhezijos molekule-1 (ICAM-1) bei kraujagysline adhezijos molekule-1 (VCAM-1), ir uždegimo žymenimis - C reaktyviuoju bal­tymu ir eritrocitų nusėdimo greičiu.

LT
© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija