Santrauka
Įvadas. Praėjus daugiau nei 100 metų nuo pirmųjų bandymų automatizuoti kraujo ląstelių skaičiavimą, bendrasis hematologinis tyrimas su automatizuota leukograma (BHT) išlieka vienu dažniausiai užsakomų tyrimų visame pasaulyje. Nemaža dalis ligų yra susijusios su BHT rezultatuose matomais leukocitų ir leukogramos pokyčiais. Tinkamai įvertinęs pokyčius gydytojas gali gauti daug informacijos apie tolesnį paciento ištyrimą, gydymo taktiką ar ligos prognozę. Autorių nuomone, Lietuvoje bendrosios praktikos gydytojams, medicinos studentams bei kitų medicinos sričių specialistams trūksta orientacinės bei edukacinės informacijos apie BHT ir kitų hematologinių tyrimų vietą ligos diagnostikos kelyje, todėl reikia apžvelgti ne tik tyrimų rezultatus, bet ir kokiais metodais jie pasiekiami.
Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros analizę pateikiant pagrindinių leukocitų tyrimo metodų principus, aptariant jų rezultatų klinikinį panaudojimą ir bendro leukocitų kiekio pokyčių diferencinę diagnostiką.
Tyrimo metodai. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis laisvos paieškos metodu ir keliomis duomenų bazėmis: PubMed, ScienceDirect ir ResearchGate, įvedus reikšminius žodžius: leukocitai, leukocitozė, bendrasis hematologinis tyrimas, hematologiniai analizatoriai, hematologinio analizatoriaus veikimo principas, leukocitozės algoritmas. Atrinktos 57 studijos, aktualios tyrimo tikslo sąlygoms tenkinti neapsiribojant laiku ar išankstiniu atrankos protokolu.
Išvados. Nepaisant didėjančio naujų diagnostinių metodų arsenalo, BHT išlieka vienu kliniškai reikšmingiausių tyrimų, duodančių greitą, pigų ir informatyvų atsakymą apie paciento kraują. Tinkama BHT rezultatų interpretacija atkreipiant dėmesį į leukogramos pokyčius, peržiūra pagal peržiūros kriterijus ir paciento siuntimas konsultuoti specialistams pagal turimus duomenis sudaro pagrindinius leukocitų pokyčių diferencinės diagnostikos principus.
