Bendrojo hematologinio tyrimo leukocitų rodiklių pokyčių interpretacija: monocitozė ir monocitopenija

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2025,
t. 27,
Nr. 2,
p. 110 -
119

Santrauka

Įvadas. Bendrasis hematologinis tyrimas (BHT) yra svarbus diagnostinis įrankis kiekvienam gydytojui. Monocitai yra reikšmingos imuninės sistemos ląstelės kraujyje – tai įgimto imuniteto leukocitai, kurie pasiekę audinius virsta makrofagais, o šie aktyviai dalyvauja įvairiose audinių uždegiminėse reakcijose. Monocitų kiekis kraujyje gali išaugti didėjant makrofagų poreikiui audiniuose. Taip pat monocitai periferiniame kraujyje gali atlikti fagocitozės procesus ar diferencijuotis į dendritines ląsteles. Efektyvi šių ląstelių skaičiaus pokyčių interpretacija gali padėti įtarti konkrečią ligą, įvertinti jos eigą, diferencijuoti ją nuo kitų ligų ir taip akivaizdžiai palengvinti ir pagreitinti diagnostiką. Žinant monocitozės ir monocitopenijos etiologines priežastis ir vadovaujantis diagnostikos algoritmais, diagnostikos ir gydymo procesas būtų sklandesnis.

Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros analizę ir pateikti pagrindines monocitų kiekio pokyčių priežastis bei sudaryti diagnostikos algoritmus, padėsiančius diferencijuoti skirtingas ligas, sukeliančias monocitozę arba monocitopeniją.

Tyrimo metodai. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis keliomis duomenų bazėmis: PubMed, ScienceDirect, ResearchGate ir kitais patikimais šaltiniais, įvedus reikšminius žodžius laisvos paieškos būdu. Atrinkta 60 studijų, aktualių tyrimo tikslo sąlygoms tenkinti, neapsiribojant laiku ar išankstiniu atrankos protokolu.

Išvados. Remiantis atlikta literatūros analize sudaryti diagnostikos algoritmai, bendruoju hematologiniu tyrimu nustačius monocitozę arba monocitopeniją, padės gydytojui tinkamai reaguoti į kiekvieną būklę, keičiančią monocitų kiekį periferiniame kraujyje. Svarbu individualiai atsižvelgti į anamnezės ir klinikinio ištyrimo duomenis prieš siunčiant pacientą atlikti detalesnių tyrimų ar konsultuoti specialistams. Diagnostikos algoritmai skatina rinktis efektyvius ir ekonomiškus metodus diagnozuojant ligą, vertinant ligos dinamiką ir planuojant gydymą, taip mažinant nereikalingų tyrimų žalą ir pagreitinant pacientų diagnostiką.

© 2026, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija
randomness