Neuronų ceroidinės lipofuscinozės - tai grupė retų paveldimų ligų, kurių paplitimas pasaulyje yra nuo 0,15 iš 100 000 iki 9 iš 100 000 žmonių. Šią ligą sukelia mutacijos CLN genuose, kurie koduoja įvairius baltymus - lizosomų fermentus, transmembraninius lizosominius baltymus, endoplazminio tinklo baltymus, kalio, chloro kanalus lizosomose bei ATPazę. Antro tipo neuronų ceroidinę lipofuscinozę sukelia CLN2 geno, koduojančio tripeptidil-peptidazę 1, mutacija. Ši mutacija sumažina fermento koncentraciją ir lizosomose pradeda kauptis lipopigmentas. Labiausiai pažeidžiami smegenų ir smegenėlių neuronai. Kliniškai liga pasireiškia antrais-ketvirtais gyvenimo metais. Pagrindiniai ligos simptomai - traukuliai ir (ar) ataksija, motorinės raidos, kalbos raidos, kognityvinių funkcijų blogėjimas ir aklumas. Antro tipo neuronų ceroidinės lipofuscinozės diagnostikos auksinis standartas - sumažėjusio tripeptidil-peptidazės 1 aktyvumo ir CLN2 geno mutacijos abiejuose aleliuose nustatymas. Ligą padeda įtarti ir fotoparoksizminės reakcijos į fotostimuliaciją nustatymas elektroencefalogramoje, viduląstelinės sankaupos odos bioptate atliekant elektroninę mikroskopiją, tinklainės degeneracija atliekant oftalmoskopiją ir smegenėlių atrofija bei hiperintensyvus užpakalinės baltosios medžiagos signalas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijoje. Ankstyva ligos diagnostika leidžia pradėti gydymą pakaitine fermentų terapija - cerliponaze alfa, ilgiau išsaugančia organizmo funkcijas. Taip pat svarbus ir ligos simptomų gydymas - adekvati traukulių kontrolė, motorikos sutrikimų gydymas, kalbos ir bendravimo funkcijų išsaugojimas, skausmo kontrolė, virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų apsauga, miego kokybės užtikrinimas, elgesio sutrikimų gydymas, pagalba ligonio šeimai, gyvenimo kokybės palaikymas gyvenimo pabaigoje.
t. 20,
Nr. 1,
p. 46 -
50
Autoriai: