Santrauka
Įvadas. Lietuvoje kasmet atliekama daugiau nei 100 000 kompiuterinės tomografijos tyrimų ir apie pusę jų - naudojant jodo kontrastines medžiagas, kurios pagerina organų ir kraujagyslių matomumą. Nors laikomos saugiomis, vis dėlto apie 0,7-3 % pacientų po injekcijos patiria greitąsias padidėjusio jautrumo reakcijas, apie 2-5 % pacientų- lėtąsias. Padidėjusio jautrumo jodo kontrastinėms medžiagomis reakcijų, ypač lėtų, diagnostika išlieka sudėtinga, nes įprasti tyrimai nėra pakankamai jautrūs.
Klinikinis atvejis. 62 metų moteris patyrė lėtąją padidėjusio jautrumo reakciją į jodo kontrastinę medžiagą. Atlikti odos tyrimai buvo neigiami, tačiau diagnozę patvirtino intraveninis provokacinis mėginys ir odos biopsija. Intraveniniu provokaciniu mėginiu taip pat patvirtinta saugi naudoti jodo kontrastinė medžiaga.
Diskusija. Padidėjusio jautrumo jodo kontrastinei medžiagai reakcijų diagnostika priklauso nuo reakcijos tipo. Greitosioms reakcijoms diagnozuoti įprastai naudojami dūrio ir įodiniai mėginiai, o lėtosioms - įodiniai mėginiai ir lopo mėginys. Kai kurie tyrėjai intraveninį provokacinį mėginį vadina aukso vertės standartu, ypač diagnozuojant lėtąsias reakcijas, tačiau šis tyrimas gali būti pavojingas ir kol kas nėra standartizuotas naudoti kasdienėje praktikoje. Laboratoriniai tyrimai (histamino, triptazės, specifinių IgE antikūnų koncentracijos kraujo serume, bazofilų aktyvacijos ir limfocitų transformacijos) yra saugūs pacientui, tačiau trūkstant duomenų apie jų diagnostinę vertę kol kas jie dažniausiai naudojami moksliniams tyrimams.
Išvados. Padidėjusio jautrumo jodo kontrastinėms medžiagoms diagnostika išlieka sudėtinga. Kasdienėje praktikoje taikomi odos mėginiai yra nepakankamai tikslūs, todėl vis daugiau dėmesio skiriama intraveniniam provokaciniam mėginiui ir laboratorinių tyrimų tobulinimui.
