KRAUJAVIMAIS PASIREIŠKIANČIŲ LIGŲ LABORATORINĖS DIAGNOSTIKOS SITUACIJA BALTIJOS ŠALYSE

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2024,
t. 26,
Nr. 4,
p. 179 -
185

Santrauka

Įvadas. Atlikta apklausa leido įvertinti dabartinę kraujavimais pasireiškiančių ligų laboratorinės diagnostikos situaciją Baltijos šalyse, kur, manoma, dėl pasenusių gairių (2009–2010 m.) taikymo nėra užtikrinamas diagnostinis tikslumas ir standartizacija.

Metodai. Baltijos šalių kraujavimais pasireiškiančių ligų darbo grupė parengė klausimyną, siekdama įvertinti laboratorijų veiklos būklę ir diagnostines galimybes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apklausa apėmė 48 laboratorijas, ir buvo išanalizuoti iš jų gauti 36 respondentų atsakymai.

Rezultatai. Rezultatai parodė reikšmingą laboratorijų galimybių, akreditacijos būklės ir turimų tyrimo metodų įvairovę – tik pusė laboratorijų yra akredituotos standarto ISO 15189 atitikčiai. Dauguma laboratorijų taiko pagrindinius atrankinius PL/TNS, ADTL ir fibrinogeno tyrimus, tačiau specifiniai tyrimai ir specializuota tokių būklių kaip Vilebrando ligos ar hemofilijų diagnostika yra ribota. Rezultatai atskleidžia geografinius ir tarpinstitucinius metodikų (pvz. Quick ir Owren protrombino laiko metodų) skirtumus, refleksinių tyrimų taikymo praktiką ir klinikinių algoritmų įgyvendinimą. Dalyvavimas EUHANET tinkle yra ribotas, tik keletas institucijų yra pripažintos visapusišką priežiūrą ir gydymą teikiančiais centrais, o tai parodo ribotą prieigą prie specializuotų paslaugų.

Išvados. Siekiant pašalinti šiuos trūkumus, rekomenduojama parengti atnaujintas gaires, pritaikytas laboratorijų galimybėms Baltijos regione. Šios gairės turėtų atitikti tarptautinius standartus, užtikrinti lygiavertę pacientų priežiūrą, kad pagerėtų diagnostikos kokybė.

© 2025, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija
randomness