Įgimtos citomegalo viruso infekcijos diagnostika atliekant galvos smegenų echoskopiją: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2020,
t. 22,
Nr. 1,
p. 15 -
18

Santrauka

Įvadas. Įgimta citomegalo viruso infekcija (CMV) yra dažniausia, bet retai diagnozuojama įgimta virusinė infekcija. Nustatytas paplitimo dažnis bendroje populiacijoje yra apie 0,6-0,7 % visų gyvų gimusių naujagimių, tačiau jis neatsispindi Lietuvos sergamumo statistikoje. Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje nėra visuotinės nėščiųjų patikros dėl CMV. Dėl to sunku nustatyti CMV atvejus ir, tikėtina, tai iškreipia Lietuvos statistiką.

Klinikinis atvejis. Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis naujagimio, gydyto intensyviosios terapijos poskyryje. Įgimta CMV buvo įtarta pagal nespecifinius klinikinius požymius - kvėpavimo sutrikimą po gimimo, hipotrofiją, trombocitopeniją, ir atlikus planinę neurosonoskopiją aptikti šie pokyčiai: ventrikulomegalija, lentikulostriatinė vazopatija, nepakankamas Silvijaus vagų vingiuotumas, gausūs paraventrikuliniai kalcinatai. CMV infekcija vėliau patvirtinta laboratoriniu būdu, nustačius viruso DNR šlapime. Anksti įtarus ir nustačius įgimtą infekciją naujagimiui buvo paskirtas antivirusinis gydymas valgancikloviru ir sudarytas tolesnis patikros ir raidos vertinimo planas.

Diskusija. Lietuvoje moterims nėra atliekama visuotinė kraujo patikra dėl CMV infekcijos. CMV infekciją galima įtarti nėščiajai, įvertinus anamnezę, nėštumo eigą ir būdingus pokyčius, atlikus echoskopiją. Naujagimiui CMV infekciją galima įtarti pagal nespecifinius klinikinius požymius: hipotrofiją, mikrocefaliją, trombocitopeniją, ankstyvąją geltą. CMV infekcija patvirtinama nustačius viruso DNR šlapime ar seilėse. Šis tyrimas laikomas aukso vertės standartu.

Išvados. Ultragarsinis tyrimas yra informatyvus, greitas, nekenksmingas ir jam atlikti nereikia paciento specialiai parengti. Laiku įtarus ir nustačius įgimtą CMV infekciją, skiriamas specifinis antivirusinis gydymas. Tai gali pagerinti vėlyvas ligos baigtis.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija