Santrauka
Įvadas. Alerginio rinito (AR) diagnostika yra kompleksiška. Ji susideda iš anamnezės rinkimo, alergologo atliekamų tyrimų bei laboratorinio ištyrimo. Eozinofilų kiekio nosies sekrete, specifinių alergenui IgE nustatymo bei odos dūrio tyrimo reikšmė, kaip atskirų metodų diagnozuojant AR, yra įrodyta įvairių studijų autorių. Tačiau mokslinių tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar sergant alerginiu rinitu esama sąsajos tarp eozinofilų skaičiaus nosies sekrete ir specifinių alergenui IgE ar odos dūrio mėginių, plačiau nenagrinėta.
Šio darbo tikslas - įvertinti alerginiu rinitu sergančių pacientų nosies sekreto eozinofilų kiekio sąsaja su alergenui specifiniais žymenimis.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištirti 34 alerginiu rinitu sergantys pacientai, kurių amžiaus vidurkis - 38±11 metų. Siekiant įvertinti eozinofilų kiekį nosies sekrete šiems ligoniams atliktas nosies tepinėlio citologinis tyrimas. Įsijautrinimas alergenams nustatytas atliekant odos dūrio tyrimą. Alergenui specifiniai IgE nustatyti taikant ALEX (angl. Allergy explorer) diagnostinį metodą.
Tyrimo rezultatai. Specifiniai alergenui IgE buvo aptikti 84 % tiriamųjų: 27 % pacientų buvo nustatytas įsijautrinimas trims alergenams, 35 % - nuo keturių iki aštuonių ir 8 % - nuo devynių iki penkiolikos alergenų. Dažniausiai aptikti specifiniai IgE šiems įkvepiamiesiems alergenams: katės epiteliui, motiejuko ir beržo žiedadulkėms, dulkių erkutėms (D. pteronyssinus ir D. farinae). Atlikus nosies sekreto citologinį tyrimą, 80 % tiriamųjų buvo rasta >5 % eozinofilų. Statistiškai reikšmingos sąsajos tarp nosies sekreto eozinofilų skaičiaus ir įsijautrinimo alergenams nenustatyta. 46 % tyrimo dalyvių buvo isijautrinę įkvepiamųjų lauko ir vidaus alergenų mišiniui, 29 % - vidaus alergenams, 25 % - lauko alergenams. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių grupių, įvertinus eozinofilų kiekį nosies sekrete, nerasta. Eozinofilų kiekio nosies sekrete priklausomybės pagal įsijautrinimo dažnį (monosensibilizacija, oligosensibilizacija, polisensibilizacija) taip pat nenustatyta. Statistiškai reikšmingos eozinofilų kiekio nosies sekrete priklausomybės nuo sensibilizacijos vidaus ir išorės alergenams neaptikta. Eozinofilų kiekis kraujyje pateko į normos ribas 78 % tiriamųjų. Statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kraujo ir nosies sekreto eozinofilų kiekio nenustatyta. Statistiškai reikšminga priklausomybė siejo kraujo eozinofilų skaičių ir sensibilizaciją alergenui.
Išvados. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais galima teigti, jog alerginiu rinitu sergančiu pacientu imtyje nėra sąsajos tarp nosies sekreto eozinofilu skaičiaus ir uždegiminiu bei specifiniu alergenui žymenų.
