Alerginių ligų raidoje svarbiausias yra alerginis uždegimas. Alerginės reakcijos pagal vyrauj antį imuninį mechanizmą skirstomos į keturis pagrindinius tipus. Alerginės I tipo reakcijos pasitaiko dažniausiai. IgE sensibilizacija siekia iki 50 %, o alerginiu ligų pagausėjo iki 30 % populiacijos. 1966 metais švedas S. G. O. Johanssonas ir Jungtiniu Amerikos Valstijų mokslininkai K. Ishizaka ir T. Ishizaka nepriklausomai vieni nuo kito atrado imunoglobuliną E ir išsiaiškino jo vaidmenį alerginėse reakcijose. Alerginiu ligų patofiziologija susijusi su sudėtinga ląstelių, mediatorių ir ypač citokinu tarpusavio sąveika. Th2 ląstelės yra vyraujančios I tipo alerginėse reakcijose. Ju gaminami citokinai lemia IgE hi- perprodukciją. IL-4 atlieka svarbiausią vaidmenį B ląstelėse perjungiant antikūnu gamybą iš IgM/IgG į IgE. Ankstyvoji I tipo alerginiu reakcijų fazė yra tiesiogiai susijusi su aktyvintomis putliosiomis ląstelėmis, jupirminiais ir lipidiniais mediatoriais. Vėlyvojoje (uždegimo) fazėje dalyvauja įvairios ląstelės, tačiau ji tiesiogiai susijusi su citokinu aktyvintais eozinofilais. Si fazė labai svarbi lėtinei alerginės ligos eigai. Alergenams specifiniu T-Reg ląstelių, Th2 ir (arba) Th1 ląstelių pusiausvyros pokyčiai yra esminiai alerginiu ligų raidoje. Alerginio uždegimo imuniniu mechanizmu tyrimai svarbūs veiksmingesnei alergijos diagnostikai, profilaktikai ir gydymui.
Santrumpos: Ag - antigenas, Ak - antikūnas, Ig - imunoglobulinas, IL - interleukinas, Th - T ląstelė pagalbininkė.
