Siaurajuostės ultravioletinės A1 spinduliuotės poveikis aktyviai kaspazės-3 raiškai sisteminės sklerozės gyvūnų modelyje

Laboratorinė medicina. 2017,
t. 19,
Nr. 3,
p. 151 -
157
Autoriai: 
Diana Karpec, Romualdas Rudys, Laima Leonavičienė, Zygmunt Mackiewicz, Rūta Bradūnaitė, Gailutė Kirdaitė, Algirdas Venalis

Darbo tikslas. Įvertinti 365 ± 5 nm ultravioletinės A1 (UVA1) spindu­liuotės didelių ir vidutinių dozių poveikį apoptozei ir fibrozei naudojant bleomicinu (BLM) sukeltą sisteminės sklerozės gyvūnų modelį.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Keturiasdešimt dvi sveikos ir skleroderminės, taikant BLM injekcijas, DBA/2 linijos pelės buvo gydytos didelėmis ir vidutinėmis UVA1 spinduliuotės dozėmis. Kontrolinėms gyvūnų grupėms švitinimas netaikytas. Eksperimentui naudotas fototerapijos prietaisas, skleidžiantis UVA1 spinduliuotę, kurios bangos ilgis 365 ± 5 nm, o galios tankis - 21 mW/cm2. Odos mėginių storis po dažymo hematoksilinu ir eozinu (H&E) įvertintas histologiniu metodu. Aktyvios kaspazės-3 raiška įvertinta atlikus imunohistocheminę analizę su pir­miniu antikūnu prieš aktyvią kaspazę-3. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai P < 0,05.

Rezultatai. Taikant fototerapiją didelėmis ir vidutinėmis UVA1 dozėmis, sisteminės sklerozės pažeistų pelių odos storis reikšmingai su­mažėjo, palyginus su kontroline BLM grupe. Po UVA1 fototerapijos kur­so, sukaupus 1200 J/cm2 ir 600 J/cm2 spinduliuotės dozes, pelių su siste­mine skleroze tikrojoje odoje nustatyta labai padidėjusi (P < 0,05) akty­vios kaspazės-3 raiška (atitinkamai 17,2 ± 3,3 % ir 17,1 ± 4,4 %), paly­ginti su kontroline BLM grupe (9,8 ± 1,5 %). Sveikų pelių be švitinimo ir sveikų gyvūnų, kuriems taikyta siaurajuostė UVA1 spinduliuotė, akty­vios kaspazės-3 raiška nesiskyrė.

Išvados. 365 nm bangos ilgio UVA1 spinduliuotė reikšmingai su­mažina odos storį BLM sukeltame eksperimentiniame pelių sisteminės sklerozės modelyje, o antifibrozinis poveikis tiesiogiai priklauso nuo do­zės. Fototerapijos kursas dvigubai padidina kaspazės-3 raišką skleroderminėje gyvūnų odoje.

© 2018, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija