Įvadas. Sisteminė sklerozė yra nežinomos etiologijos jungiamojo audinio liga, kuriai būdinga vaskulopatija, uždegimas, fibrozė ir susidarę autoantikūnai. Šio darbo tikslas - įvertinti antikūnų prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus ryšį su kraujagyslių pažeidimo žymenimis - tarpląstelinės adhezijos molekule-1 (ICAM-1) bei kraujagysline adhezijos molekule-1 (VCAM-1), ir uždegimo žymenimis - C reaktyviuoju baltymu ir eritrocitų nusėdimo greičiu.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Išanalizuoti duomenys sistemine skleroze sirgusių 40 ligonių (37 moterys ir 3 vyrai, amžiaus vidurkis 54 ± 9 metai). Atliekant tyrimą vertinta antikūnų prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus koncentracija, išskirti jų subtipai, nustatytos tirpių adhezijos molekulių VCAM-1 ir ICAM-1, C reaktyviojo baltymo koncentracijos, įvertintas eritrocitų nusėdimo greitis.
Rezultatai. Visiems ligoniams nustatyti antikūnai prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus. Tiriamųjų grupėje vyravo anti-CENP B (40 %), anti-Scl-70 (38 %) ir anti-Ro-52 (38 %) antikūnai. Antikūnų prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus koncentracija statistiškai reikšmingai koreliavo su VCAM-1 (rs = 0,463; p < 0,05) ir C reaktyviojo baltymo (rs = 0,319; p < 0,05) koncentracijomis. ICAM-1 koncentracija statistiškai reikšmingai mažesnė buvo tų ligonių, kuriems aptikta antikūnų prieš CENP B (p < 0,05).
Išvados. Tyrimo metu nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp antikūnų prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus ir VCAM-1 bei C reaktyviojo baltymo koncentracijų rodo antikūnų prieš ekstrahuojamus branduolio antigenus sąsają su kraujagyslių pažeidimu ir uždegimo procesais esant sisteminei sklerozei.
