Kapiliaroskopinių pokyčių dinamika po autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos sergant sistemine skleroze. Literatūros apžvalga ir klinikinio atvejo analizė

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2023,
t. 25,
Nr. 4,
p. 220 -
225

Santrauka

Įvadas. Viena iš sisteminės sklerozės patogenezės grandžių yra smulkiųjų kraujagyslių vaskulopatija. Kapiliarų pažeidimas, pasireiškiantis Reino sindromu, blogina ligonių gyvenimo kokybę dėl skausmo, rankų funkcijos sutrikimo, pirštų galų opėjimo, galinčio komplikuotis gangrena bei amputacijomis ir sukelti neįgalumą. Yra žinoma, kad autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija stabdo fibrozės progresavimą, autoimuninės sistemos aktyvaciją, stabilizuoja vidaus organų funkciją, tačiau iki šiol nedaug žinoma, kaip ji veikia mikrocirkuliaciją, kapiliarų regeneraciją.

Klinikinis atvejis. Aprašome klinikinį atvejį, kai sistemine skleroze sergančiai pacientei dėl sparčiai progresuojančios plaučių fibrozės, prastėjančios odos ir plaučių būklės, blogą prognozę lemiančių imunologinių rodiklių (Scl-70) nuspręsta taikyti autologinę kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją. Po transplantacijos pagerėjo ne tik klinikinė pacientės būklė, sustojo progresuoti intersticinė plaučių liga, sumažėjo odos induracija, sugijo pirštų galų opos, bet ir labai pagerėjo mikrocirkuliacija – kapiliaroskopiniuose vaizduose akivaizdžiai padidėjo kapiliarų tankis, išnyko ankstesni platūs avaskuliniai plotai, nebeaptikta gigantinių kapiliarų, mikrohemoragijų, normalizavosi kapiliarų architektūra. Kapiliaroskopinis vaizdas pakito iš vėlyvo, sisteminei sklerozei būdingo į normalų.

Išvados. Klinikinis atvejis ir aptariami literatūros duomenys rodo, kad autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija turi reikšmingai teigiamą poveikį mikrocirkuliacijai, kapiliarų morfologiniam vaizdui ir regeneracijai.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija
randomness