Santrauka
Įvadas. Sisteminė sklerozė - tai reta autoimuninė jungiamojo audinio liga, pažeidžianti odą ir daugelį vidaus organų bei susijusi su pablogėjusia gyvenimo kokybe ir ankstyvos mirties rizika. Autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija stabdo ligos progresavimą ir reikšmingai pagerina pacientų klinikinę būklę, tačiau gali lemti daug sunkių komplikacijų.
Klinikinis atvejis. 46 metų moteris, kuriai po ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sutino abiejų plaštakų sąnariai, buvo gydoma metilprednizolonu ir metotreksatu. Palaipsniui atsirado burnos sausumas, Reino fenomenas, dusulys, daugelio sąnarių skausmas ir tinimas, ėmė kietėti oda. Diagnozuota sisteminė sklerozė, skirtas gydymas metotreksatu ir nifedipinu. Dėl nepakankamo atsako į gydymą ir greito ligos progresavimo buvo atlikta autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, po kurios dusulys, sąnarių skausmas ir tinimas, odos induracija sumažėjo. Praėjus pusei metų pasikartojo ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, po kurios pacientės būklė vėl ėmė blogėti. Nustatyta Epšteino ir Bar viruso reaktyvacija, vėliau sėkmingai išgydyta rituksimabu. Palaipsniui progresavo dusulys, išsivystė prekapiliarinė plautinė hipertenzija ir širdies nepakankamumas, dažnai kartojosi karščiavimo epizodai, šlapimo takų infekcijos. Praėjus šiek tiek daugiau nei metams po transplantacijos pacientė dėl gyvybinių funkcijų išsekimo mirė.
Išvados. Infekcijos yra viena dažniausių autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos komplikacijų. Dažniausiai nustatomi infekcijų sukėlėjai yra Herpes simplex, Varicella zoster, citomegalo bei Epšteino ir Bar virusai, po pirminės infekcijos latentiškai išliekantys organizme. Imuninės sistemos funkcionalumo atkūrimas po transplan- tacijos užtrunka apie metus, todėl siekiant išvengti infekcijų reikalinga medikamentinė profilaktika ir revakcinacija.
