Santrauka
Vitamino D trūkumas yra pasiekęs pandeminį lygį - apie 50 % žmonių populiacijos dėl tam tikru veiksniu, tarp juir gyvensenos pokyčiu (ilgalaikis buvimas patalpoje, oro užterštumas, nutukimas), nustatytas jo trūkumas. Intensyvūs pastarųjų metų vitamino D tyrimai parodė kur kas didesnę jo svarbą organizmui, nei buvo manyta iki šiol. Sis vitaminas veikia kaip klasikinis steroidinis hormonas. Biologiškai aktyviausias vitamino D metabolitas yra kalcitriolis (1,25(OH)2D), kuris susidaro inkstuose hidrokslininant 25-hidroksivitaminąD [1]. Vitamino D receptoriai (VDR) išsidėstę daugumoje audinių ląstelių branduolio membranų. Nustatyti 36 skirtingi audiniai, kurie turi vitaminui D jautrius receptorius: tai širdies raumuo, smegenys, plaučiai, skrandis, plonoji žarna, gaubtinė žarna, kepenys (vaisiaus), gimda, placenta, kiaušidės, krūtys, sėklidės, prostata, kaulai, osteoblastai, kremzlė, oda, epidermis, kaulų čiulpai, limfocitai (T ir B), makrofagai, lygieji raumenys, embriono raumenys, navikinės ląstelės, poausinės liaukos, inkstai, antinksčiai, hipofizė, paratiroidinės liaukos, kasos p ląstelės, plaukųfolikulai, riebalinis audinys, skydliaukė, tinklainė, užkrūčio liauka [2, 3]. Tai rodo, kad šis vitaminas gali daryti įtaką daugeliui svarbių organizmo procesų. Žinomi ir vitamino D receptoriai, esantys membranoje.
Vitamino D metabolito - 25(OH)D koncentracija kraujyje - organizmo aprūpinimo vitaminu D žymuo. 25(OH)D yra lengviau nustatyti negu 1,25(OH)2D, kadangi ilgesnis jo cirkuliacijos pusperiodis (apie 2-3 savaitės) bei koncentracija koreliuoja su klinikine ligos būkle [5]. Mažesnė 25(OH)D koncentracija susijusi didesne rizika sirgti lėtinėmis ligomis, įvairių lokalizacijų navikais, kaulų ir raumenų sistemos ligomis [6]. Vitamino D trūkumas yra daugelio pasaulio šalių visuomenės sveikatos problema. Tačiau kartu iškyla problema dėl vitamino D normų nustatymo: nėra bendro ir aiškaus susitarimo, kokia kraujo serumo 25(OH)D koncentracija turi būti laikoma optimalia, o kada gautą rezultatą reikėtų vertinti kaip vitamino D nepakankamumą [5, 7].
Aktyviai tyrinėjama vitamino D įtaka įvairių ligų patogenezės mechanizmams, vertinama vitamino D koncentracija sveikų asmenų kraujo serume. Lietuvoje tokių tyrimų labai trūksta. Taip pat mūsų šalyje nėra nustatyta, kokios turėtų būti 25-hidroksivitamino D normos reikšmės kraujyje. Kiekvienoje šalyje yra rekomenduojama nustatyti savo norminių dydžių reikšmes, kurios būtų būdingos tiriamajai populiacijai, nes šio vitamino koncentracija priklauso nuo geografinių, sezoninių, pacientų mitybos ir aplinkos veiksnių.
