Santrauka
Tyrimo tikslas. Šio darbo tikslas yra aprašyti renovaskulinės hipertenzijos klinikinį atvejį, apžvelgti naujausią šios ligos diagnostikos ir gydymo literatūrą ir palyginti su pacientei taikytomis priemonėmis.
Tyrimo metodai. Mokslinei literatūrai ieškoti pasirinkta „PubMed“ duomenų bazė ir „Google Scholar“ paieškos sistema. Naudotos Europos kardiologų gairės, sutelkiant dėmesį į naujausius tyrimus ir literatūrą šia tema.
Tyrimo apibendrinimas. Arterinė hipertenzija yra dažna liga, kuria serga didelė populiacijos dalis. Apie 5–10 % šios ligos pacientų serga antrine arterine hipertenzija. Viena dažniausių ligos priežasčių yra inkstų arterijų stenozė, kurios sukelta liga vadinama renovaskuline hipertenzija. Šios ligos diagnostikos aukso vertės standartas yra inkstų skaitmeninė atimties angiografija. Tai yra invazinė procedūra, dažniausiai daroma gavus teigiamą rezultatą atliekant vieną iš neinvazinių procedūrų, apžvelgiamų tekste: dvigubo skenavimo inkstų kraujagyslių echoskopiją, kompiuterinės tomografijos angiografiją, magnetinio rezonanso angiografiją. Diagnozavus ligą, naudojama invazinė ir medikamentinė gydymo taktika. Kaip pirmos eilės gydymas siūlomas medikamentinis metodas, tačiau, kaip ir aprašytu klinikiniu atveju, dažniausiai naudojami abu. Medikamentiniam gydymui skiriami antihipertenziniai vaistai. Svarbiausi iš jų – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai. Kiti vartojami vaistai: kalcio kanalų blokatoriai, beta blokatoriai, diuretikai. Taip pat yra taikomos ir invazinės procedūros – angioplastika su stentavimu ar be jo. Taip pat gali būti svarstoma apylankos operacija bei vieno inksto šalinimas, tačiau šios procedūros, ypač pastaroji, naudojamos retai. Atlikę apžvalgą ir palyginę informaciją, darome išvadą, jog Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centre pacientei taikytos diagnostikos ir gydymo priemonės atitinka tarptautines rekomendacijas.
