Psichosomatinio atsako į stresą ir biologinės lyties ryšys bei tendencijos COVID-19 akivaizdoje

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2021,
t. 23,
Nr. 3,
p. 150 -
154

Santrauka

Įvadas. Fiziologinis atsakas į stresą sukelia psichosomatinius simptomus ir pojûèius, kurių pobūdis, intensyvumas ir daþnis skiriasi skirtingų lyčičų populiacijose. Mūsų tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokius simptomus ir kaip dažnai jaučia skirtingų lyčių Vilniaus universiteto studentai. COVID-19 pandemijos laikotarpiu daug žmonių susidūrė su nerimu ir emocinės sveikatos problemomis, todėl tyrimas apėmė ir simptomų dinamiką per COVID-19 pandemiją. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad pagrindiniai atsako į fiziologinį ir psichologinį stresą mechanizmai ir lytiniai skirtumai priklauso nuo kortikotropiną atpalaiduojančio faktoriaus (CRF) receptorių lokalizacijos, raiškos ir tankio skirtumų. Laboratoriniai tyrimai su gyvūnais leido nustatyti visų žinduolių CRF receptorių lytinius dimorfizmus. Moksliniuose straipsniuose nurodoma, kad moterys yra labiau linkusios sirgti depresija ir nerimo sutrikimais bei jausti psichosomatinius simptomus, o vyrų CRF receptorių veikla yra susijusi su kognityvinëmis funkcijomis, dėl to vyrų populiacijose dažniau pasitaiko dėmesio sutrikimų, priklausomybių ir šizofrenijos atvejų.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo tikslas buvo palyginti literatūroje aprašomą medžiagą su Vilniaus universiteto studentų apklausos, kuria siekta išsiaiškinti skirtingų lyčių patiriamus streso simptomus, rezultatus bei apžvelgti COVID-19 pandemijos įtaką psichosomatiniams simptomams. Tyrime dalyvavo 215 studentų, iš kurių 155 moterų, 60 vyrų.

Rezultatai. Psichologinis stresas turėjo įtaką 98,03 % apklaustų moterų ir 90 % vyrų fizinei sveikatai. Moterys nurodė jaučiančios vidutiniškai 7,21 simptomus, vyrai – 4,68. Dažniausiai minimi psichosomatiniai simptomai buvo širdies plakimas, nemiga ir nuovargis. Moterys su virškinamuoju traktu susijusius psichosomatinius simptomus jautė 2 kartus dažniau nei respondentai vyrai. COVID-19 pandemija turėjo įtakos 61,8 % moterų ir 63 % vyrų sveikatai: 40,04 % apklaustų moterų ir 29,4 % vyrų teigė pajutę naujus psichosomatinius simptomus COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Dažniausiai minimi nauji simptomai buvo nemiga (37,5 %) ir krūtinės skausmas (22,9 %).

Išvados. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad respondentės moterys patiria daugiau psichosomatinių simptomų dėl fiziolo ginių ir anatominių CRF receptorių skirtumų. Dauguma abiejų lyčių respondentų pasaulinės pandemijos akivaizdoje patyrė daugiau su stresu susijusių simptomų.

© 2022, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija