Straipsnis skirtas gana reto, tačiau klinikinėje praktikoje reikšmingo fenomeno - pseudotrombocitopenijos aptarimui. Pseudotrombocitopenija apibrėžiama kaip ex vivo trombocitopenija, nustatyta automatiniu hematologiniu analizatoriumi, kai in vivo cirkuliuojančių trombocitų skaičius yra normalus. Straipsnyje apžvelgiamos šio fenomeno priežastys bei susidarymo mechanizmai. Dažniausiai pasitaikančios nuo antikoagulianto etilendiamintetraacto rūgšties priklausomos trombocitų agliutinacijos susidarymo mechanizmas aiškinamas tuo, jog natūraliai kraujyje cirkuliuojantys autoantikūnai atpažįsta bei prisijungia prie trombocitų membranoje esančio GPIIb/ IIIa komplekso epitopo, kuris išryškėja tik veikiant etilendiamintetraacto rūgščiai. Trombocitai sulimpa tarpusavyje, sudaro agliutinatus, kuriuos automatiniai skaičiuokliai atpažįsta bei priskiria didesnio tūrio kraujo ląstelėms - parodomas klaidingai mažas trombocitų skaičius. Taip pat aprašomos retesnės pseudotrombocitopenijos priežastys: trombocitų satelitizmas, antifosfolipidiniai antikūnai, gydymas GPIIb / IIIa antagonistais, gigantinių trombocitų susidarymas bei kitos priežastys. Aiškinama, kaip galima įtarti fenomeną pagal automatinių analizatorių pateiktas išvadas bei diagramas. Atskleidžiama pseudotrombocitopenijos atpažinimo svarba klinikinėje praktikoje - atpažinus fenomeną išvengiama netikslingų ar net paciento sveikatai pavojingų klinikinių sprendimų. Pseudotrombocitopenija taip pat įtariama, kai automatiniu hematologiniu analizatoriumi nustatoma sunki trombocitopenija, nors pacientas neturi jokių trombocitopenijos simptomų ar požymiu, o patvirtinama naudojant tinkamai paruošto kraujo tepinėlio citomorfologinį tyrimą. Straipsnyje aptariami ir pseudotrombocitopenijos koregavimo būdai.
